Bobas važiavo 100 kilometrų per valandą greičiu šaltą, vėjuotą dieną Albertos provincijoje Kanadoje, kai staiga sprogo jo furgono kairės pusės galinio rato padanga. Iš pradžių vyras nesuprato, kas atsitiko, ir nutarė važiuoti toliau – penkis kilometrus iki namų.

 Laiške, atsiųstame į vietinę Jehovos liudytojų Karalystės salę, Bobas papasakojo, kas vyko po to. „Netrukus pastebėjau prisigretinusį kitą automobilį, kuriuo važiavo penki jaunuoliai. Atidarę langą jie man pasakė, kad sprogo padanga. Drauge sustojome šalikelėje ir jaunuoliai pasisiūlė padėti. Net nežinojau, ar turiu atsarginį ratą ir kėliklį. Sėdėjau savo neįgaliojo vežimėlyje kelkraštyje, o jie palindo po furgonu, surado ten atsarginį ratą bei kėliklį ir ėmėsi darbo. Šalo, vėjas pustė sniegą. Nors buvo apsirengę išeiginiais drabužiais, vaikinai pakeitė ratą. Pats nebūčiau pajėgęs to padaryti. Jų dėka galėjau tęsti kelionę.

 Ačiū penkiems jauniems Jehovos liudytojams už pagalbą. Jie lankė žmones jų namuose norėdami pasidalyti savo tikėjimu. Išties šie jaunuoliai patys daro tai, ko moko kitus. Jie tikrai apsaugojo mane nuo didelių vargų, esu labai dėkingas jiems. Kas galėjo pagalvoti, kad tą dieną kelyje sutiksiu tokius angelėlius?“