„Dievas juk davė mums ne bailumo, o galybės, meilės ir nuovokumo dvasią“ (2 Timotiejui 1:7, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

 „Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią“ (2 Timotiejui 1:7, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).

 Baimė kausto ir gali trukdyti žmogui daryti tai, ko Dievas iš jo tikisi. Tokia baimė nėra sveika ir Dievas nori padėti mums ją įveikti.

 Šioje Biblijos eilutėje pasakyta, kad Dievas mums suteikia „galybės, meilės ir nuovokumą dvasią“. Kaip šie trys dalykai padeda išstumti iš širdies baimę?

 Galybės dvasia. Daugybė krikščionių nepasiduoda baimei ir ištikimai tarnauja Dievui net labai pavojingomis sąlygomis, patirdami didžiulį priešiškumą (2 Korintiečiams 11:23–27). Kaip tai įmanoma? Į šį klausimą puikiai atsako apaštalo Pauliaus žodžiai: „Aš visa pajėgiu dėka to, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:13). Taigi, Dievas suteikia jiems jėgų. Jis duoda savo tarnams „neįprastai didelės galios“, kad jie galėtų pakelti bet kokius sunkumus (2 Korintiečiams 4:7).

 Meilės dvasia. Nuoširdi meilė Dievui įkvepia krikščioniui drąsos ginti tai, kas teisinga. Meilė artimui skatina kitų poreikius laikyti svarbesniais už savo, rūpintis kitais, net jei pačiam grėstų pavojus (Jono 13:34; 15:13).

 Nuovokumo dvasia. Kai Biblijoje kalbama apie nuovokumą, turimas omenyje žmogaus gebėjimas įžvelgti, kas teisinga ir kas ne Dievo požiūriu. Nuovokus žmogus net spaudžiamas sunkumų geba aiškiai mąstyti ir priimti protingus sprendimus, pagrįstus Dievo Žodžiu. Jis stengiasi, kad jo sprendimai visada atspindėtų Dievo mąstyseną, nes geri santykiai su Dievu jam kur kas svarbiau nei žmonių nuomonė.

 Timotiejus, kuriam apaštalas Paulius parašė šį laišką, regis, buvo drovaus būdo, nedrąsus, ir tai jam galbūt šiek tiek kliudė atlikti tarnystę krikščionių bendruomenėje (1 Timotiejui 4:12). Tad Paulius savo laišku stengėsi jaunąjį draugą ir bendradarbį Timotiejų padrąsinti ir paskatinti toliau dirbti jam pavestą darbą (2 Timotiejui 1:1, 2). Apaštalas priminė, kad jam skirta tarnystė yra Dievo dovana ir kad jis neturėtų varžytis eiti jam patikėtų bendruomenės prižiūrėtojo pareigų. Taip pat jis ragino Timotiejų drąsiai skelbti gerąją naujieną ir atlaikyti visus tikėjimo išbandymus (2 Timotiejui 1:6–8).

 Nors šie žodžiai buvo skirti konkrečiam žmogui, Timotiejui, jie padrąsina ir šių dienų krikščionis. Jie patikina, kad Dievas padės mums atlikti savo krikščionišką tarnystę, nesvarbu, su kokiais sunkumais susidurtume.