•  Kodėl turėčiau mankštintis?

•  Kas man trukdo?

•  Ką galėtum daryti?

•  Būk nuosaikus

•  Ką sako tavo bendraamžiai

 Kai kuriose šalyse jaunuoliai vis mažiau laiko skiria fiziškai aktyviai veiklai, ir tai kelia pavojų jų sveikatai. Biblijoje ne veltui sakoma, jog „kūno lavinimas naudingas“ (1 Timotiejui 4:8). Pasvarstyk, kokią naudą duoda mankštinimasis.

•   Gerina savijautą. Aktyviai judant smegenys gamina endorfiną – hormoną, nuo kurio jaučiamės atsipalaidavę ir laimingi. Kai kas fizinius pratimus vadina natūraliais antidepresantais.

   „Jei ryte pabėgioju, visą dieną esu darbingesnė ir laimingesnė. Bėgiojimas man pakelia nuotaiką“ (Regina).

•   Padeda gražiau atrodyti. Nuosaiki mankšta padės būti stipresniems, sveikesniems, labiau pasitikėti savimi.

   „Padarau dešimt prisitraukimų, o prieš metus nepavykdavo padaryti nė vieno! Tuo labai džiaugiuosi. Svarbiausia, žinau, kad rūpinuosi savo kūnu“ (Olivija).

•   Gali pailginti gyvenimą. Fizinis aktyvumas teigiamai veikia širdies bei kraujagyslių ir kvėpavimo sistemas. Aerobiniai pratimai gali taip pat apsaugoti nuo vainikinių arterijų ligos, kuri yra viena pagrindinių vyrų ir moterų mirties priežasčių.

   „Jeigu esame įpratę mankštintis, parodome Kūrėjui, kad branginame savo kūną, nes gyvybė – Dievo dovana“ (Džesika).

 Esmė tokia: mankštinimasis padės džiaugtis geresne sveikata ateityje, be to, teiks naudą jau dabar. Jauna moteris Tonia sako: „Niekada nesakysi: „Ir ko aš ėjau pasivaikščioti ar pabėgioti?!“ Kai įveikiu tingulį ir pasimankštinu, niekad dėl to nesigailiu.“

 Gali būti kelios priežastys.

•   Motyvacijos stoka. „Jaunystėje jautiesi esąs neįveikiamas. Sunku įsivaizduoti, jog kada nors sušlubuos sveikata. Manai, kad tai tik senų žmonių problema“ (Sofija).

•   Trūksta laiko. „Esu tokia užimta, jog vos randu laiko sveikai maitintis ir miegoti. O ką jau bekalbėti apie sportą“ (Klarisa).

•   Sporto klubo abonementas gali būti brangus. „Norint išlaikyti gerą fizinę formą reikia turėti nemažai pinigų, nes įėjimas į sporto salę yra mokamas“ (Džina).

 Pamąstyk:

 Kas tau labiausiai trukdo mankštintis? Kad įveiktum tą kliūtį, teks pasistengti, bet rezultatai teiks džiaugsmą.

 Štai keli pasiūlymai.

•   Jausk atsakomybę už savo sveikatą (Galatams 6:5).

•   Neieškok pasiteisinimų (Mokytojo 11:4). Pavyzdžiui, mankštintis galima ne tik sporto klube. Tiesiog užsiimk tokia fizine veikla, kuri tau patinka, ir daryk tai reguliariai.

•   Idėjų gali pasisemti ir iš kitų (Patarlių 20:18).

•   Nusistatyk konkretų laiką, kada mankštinsiesi. Išsikelk tikslų ir registruok pažangą (Patarlių 21:5).

•   Susirask treniruočių partnerį. Jis tave padrąsins ir padės laikytis tvarkaraščio (Mokytojo 4:9, 10).

•   Jeigu ir nustotum mankštintis, susiimk ir pradėk vėl (Patarlių 24:10).

 Biblijoje tiek vyrams, tiek moterims patariama būti nuosaikiems (1 Timotiejui 3:2, 11). Nuosaikumas būtinas ir sportuojant. Jaunuolis, kuris treniruodamasis perlenkia lazdą, daro lengvabūdžio įspūdį. „Jeigu vaikinas raumenų turi daugiau negu proto, tai visiškai nėra patrauklu“, – sako jauna moteris Džulija.

 Taip pat atsargiai vertink įvairius motyvacinius šūkius, kurie skatina siekti neįmanomo, pulti į kraštutinumus. Klausydamas tokių patarimų gali pakenkti sveikatai ir išleisti iš akių tai, „kas svarbiau“ (Filipiečiams 1:10).

 Motyvaciniai plakatai gali net atimti norą sportuoti. Jauna moteris Vera sako: „Nemažai merginų turi žmonių, į kuriuos nori būti panašios, plakatų ir žiūri į juos, kai pritrūksta motyvacijos mankštintis. Bet ėmusios lyginti save su tais žmonėmis nusivilia. Tad geriau užsibrėžti tikslą pagerinti savo sveikatą, o ne tik išvaizdą.“