Moralinis nuosmukis, kokį matome šiandien, jau nuo seno buvo išpranašautas Biblijoje. Joje kalbama, kad žmonės eis blogyn ir visuomenę ištiks moralinių bei dvasinių vertybių krizė (2 Timotiejui 3:1–5). a Tačiau Biblijoje taip pat pasakyta, kad bus žmonių, kurie neplauks pasroviui, nepasiduos neigiamai visuomenės įtakai. Jie pripažins Dievo nustatytas normas ir stengsis savo gyvenime jomis vadovautis (Izaijo 2:2, 3).

Šiame straipsnyje:

•  Kas Biblijoje buvo išpranašauta apie mūsų laikus?

•  Kokios egoistinės gyvensenos pasekmės?

•  Kodėl visuomenė keičiasi į bloga?

•  Kaip atsilaikyti prieš srovę?

•  Ar visi žmonės keičiasi į bloga?

•  Ar pasieksime visišką moralinį dugną?

 Biblijoje buvo pasakyta, kad paskutinėmis dienomis neigiami žmonių bruožai ypač išryškės. Pavyzdžiui, rašoma, kad žmonės bus nesusivaldantys, savimylos, mylės malonumus, o ne Dievą (2 Timotiejui 3:2–4). Visų šių ydų šaknis yra egoizmas.

 Šiuolaikinis žmogus labai susitelkęs į save – į tai, kaip patenkinti savo įgeidžius, kaip save išreikšti, kaip save realizuoti. Tokia egocentriška mąstysena visuomenėje taip giliai įsišaknijo, kad net atsirado terminas „AŠ karta“ arba „narcizų karta“. Nemažai žmonių apie save labai geros nuomonės ir nemato reikalo keistis, ugdytis geras, gražias savybes. Daug kas stokoja dėkingumo už tai, ką turi ar yra gavę iš kitų, – viską priima kaip savaime suprantamą dalyką (2 Timotiejui 3:2, 3).

 Iš egoizmo kyla visos kitos visuomenėje įsikerojusios blogybės:

•   Godumas. Nemažai žmonių sėkmę gyvenime matuoja pinigais ir daiktais, todėl pagrindinis jų siekis – pralobti (2 Timotiejui 3:2).

•   Puikybė. Daugelis yra pagyrūnai, išpuikę, pasipūtę – pernelyg sureikšmina savo gabumus, pasiekimus, didžiuojasi tuo, ką turi (2 Timotiejui 3:2, 4).

•   Piktavališkumas. Piktavalių žmonių, kurie įžeidinėja kitus, skleidžia visokį melą ar nepagarbiai kalba apie Dievą, yra tikrai daug. Biblijoje tokie vadinami piktžodžiautojais ir šmeižikais (2 Timotiejui 3:2, 3).

•   Užsispyrimas. Šiais laikais nemažai žmonių yra neištikimi, nesukalbami, išdavikai, kietakakčiai, kitaip tariant, nėra linkę nusileisti, nesilaiko duoto žodžio, daugeliui asmeninės ambicijos svarbiau nei bendra visų gerovė (2 Timotiejui 3:2–4).

•   Žiaurumas. Daugelis yra nesutramdomi – greit pasiduoda pykčiui, o nevaldomas pyktis dažnai priveda prie žiauraus, smurtingo elgesio (2 Timotiejui 3:3).

•   Maištingumas. Jėzus įspėjo, kad prieš pasaulio pabaigą „įsigalės neteisybė“ (Mato 24:12, Lietuvos Biblijos draugija, 1999). Taip pat jis sakė, kad bus įvairių neramumų (Luko 21:9).

•   Susvetimėjimas. Šiandien daugelis stokoja meilės net patiems artimiausiems – vaikai negerbia ir neklauso tėvų, tėvai nemoka parodyti šiltų jausmų savo vaikams ir vienas kitam (2 Timotiejui 3:2, 3). Dėl to vis dažniau girdime apie smurtą artimoje aplinkoje; daugelis jaučiasi vieniši ir apleisti.

•   Veidmainiškumas. Kai kurie žmonės iš pažiūros atrodo dievoti, bet dievotai negyvena (2 Timotiejui 3:5). Daugelis nori gyventi taip, kaip patinka, įtikti Dievui jiems per daug nerūpi. Dėl to jie ieško tokių religinių mokytojų, „kurie pataikautų jų ausims“ (2 Timotiejui 4:3, 4).

 Savanaudiškumas kuria destruktyvią aplinką, kur kenčia visi be išimties. Nenuostabu, kad daugelį kamuoja psichinės ir emocinės problemos (Mokytojo 7:7). Godūs žmonės dažnai apgaudinėja ir sukčiauja, dėl to kiti jaučiasi išnaudojami. Tie, kas šeimoje negauna pakankamai meilės ar yra skriaudžiami, neretai suserga depresija ar net pakelia prieš save ranką. O tiems, kas patiria kito žmogaus išdavystę, tenka ilgai gydytis emocines žaizdas.

 Biblija atskleidžia tikrąsias žmonių moralės smukimo priežastis:

•   Visuomenėje blėsta nuoširdi meilė Dievui ir artimui (Mato 24:12). Dėl to vis giliau šaknijasi egoistinė mąstysena.

•   Blogą poveikį žmonėms daro pikta dvasinė būtybė – Šėtonas. Iš dangaus jis buvo išmestas į žemę ir nuo tada jo įtaka ypač juntama (Apreiškimo 12:9, 12; 1 Jono 5:19).

 Biblijoje pasakyta: „Tokių žmonių šalinkis“ (2 Timotiejui 3:5). Žinoma, tai nereiškia, kad reikia atsiskirti nuo visuomenės. Šiais žodžiais veikiau norima pasakyti, kad svarbu atidžiai rinktis draugus ir su tokiais, kurie gyvena savanaudiškai ir kuriems nereikia Dievo, artimai nesibičiuliauti (Jokūbo 4:4).

 Ne. Net ir Biblijoje buvo pasakyta, kad bus žmonių, kurie aplinkinių įtakai nepasiduos ir stengsis gyventi taip, kaip moko Dievas. Tokie žmonės, kaip rašoma Biblijoje, „dūsauja ir dejuoja dėl visų [...] daromų bjaurysčių“ (Ezechielio 9:4). Jų elgesys ir kalba aiškiai skiriasi nuo to, kas įprasta visuomenėje (Malachijo 3:16, 18). Jie atsisako dalyvauti karuose ir apskritai nepritaria jokioms smurto apraiškoms, su visais stengiasi sugyventi taikiai (Michėjo 4:3).

 Ne. Dievas neleis, kad žmonija pasiektų tokią ribą. Biblijoje rašoma, kad žmonių, kurie visiškai negerbia Dievo nustatytų normų, greitai nebeliks (Psalmyno 37:38). Bus įkurta „nauja žemė“, kitaip tariant, žemėje gyvens visai kitokia visuomenė – taikūs, geri žmonės (2 Petro 3:13; Psalmyno 37:11, 29). Ir tai ne pasaka. Biblija jau ne vienam padėjo pasikeisti į gera ir priderinti savo gyvenimą prie Dievo nustatytų normų (Efeziečiams 4:23, 24).