Ne. Biblijoje aiškiai sakoma, kad Dievas sukūrė žmones, taip pat „visokių rūšių“ gyvūnus bei augalus (Pradžios 1:12, 21, 25, 27; Apreiškimo 4:11). a Joje teigiama, jog visa žmonija yra kilusi iš mūsų pirmųjų tėvų, Adomo ir Ievos (Pradžios 3:20; 4:1). Biblija nepalaiko teorijos, kartais vadinamos teistine evoliucija. Pagal šią teoriją, Dievas kurdamas skirtingas gyvybės formas naudojosi evoliucija. Vis dėlto Biblijos pasakojimas neprieštarauja mokslininkų išvadoms, kad kiekvienos gyvybės rūšies viduje atsiranda porūšių. b

•  Kuo tiki kai kurie žmonės?

•  Ar evoliucijos teorija suderinama su Biblija?

•  Ar augalų bei gyvūnų gebėjimas prisitaikyti liudija evoliucijos naudai?

 Terminas „teistinė evoliucija“ suprantamas įvairiai. Kaip rašoma leidinyje Encyclopædia Britannica, juo norima pasakyti, kad „natūralioji atranka yra vienas iš mechanizmų, kurio pagalba Dievas tvarko gamtą“.

 Teistinei evoliucijai taip pat būdingos tokios idėjos:

•   Visi gyvi organizmai yra kilę iš bendrų protėvių, gyvenusių tolimoje praeityje.

•   Viena gyvybės forma gali išsivystyti į kitą, visiškai skirtingą gyvybės formą; kartais tai vadinama makroevoliucija.

•   Už visus šiuos procesus kažkaip atsakingas Dievas.

 Pagal teistinės evoliucijos teoriją Biblijos pasakojimas apie sukūrimą, užrašytas Pradžios knygoje, nėra visiškai tikslus. Tačiau Jėzus tai, kas rašoma Pradžios knygoje, paminėjo kaip istorinį faktą (Pradžios 1:26, 27; 2:18–24; Mato 19:4–6). Remiantis Biblija, prieš ateidamas į žemę Jėzus gyveno danguje su Dievu ir padėjo jam visa kurti (Jono 1:3). Todėl mintis, kad kurdamas įvairias gyvybės formas Dievas naudojosi evoliucija, su Biblijos mokymais nesuderinama.

 Biblijoje nepaaiškinta, kiek pakisti gali kokia nors rūšis. Joje neprieštaraujama faktui, kad įvairios Dievo sukurtos gyvūnų bei augalų rūšys gali kisti individams dauginantis ar prisitaikant prie naujos aplinkos. Nors kai kas mano, kad toks prisitaikymas yra viena iš evoliucijos formų, jokia nauja gyvybės rūšis šitaip neatsiranda.