Rodyti straipsnį

Kuo pagal Biblijos chronologiją reikšmingi 1914 metai?

Kuo pagal Biblijos chronologiją reikšmingi 1914 metai?

 Biblijos chronologija atskleidžia, kad 1914 metais danguje buvo įkurta Dievo Karalystė. Tai sužinome pasigilinę į Danieliaus 4 skyriuje užrašytą pranašystę.

 Pranašystė trumpai. Dievas siunčia Babilono karaliui Nebukadnecarui pranašišką sapną. Sapne karalius regi, kaip nukertamas labai aukštas medis. Kad šis neataugtų, kamienas surakinamas „septyniems laikams“ (A. Jurėno vertimas), paskui jam vėl leidžiama augti (Danieliaus 4:1; 4:10–16).

 Pranašystės išsipildymas pirmą kartą. Sapne regėtas medis vaizdavo patį karalių Nebukadnecarą (Danieliaus 4:20–22). Karalius buvo „nukirstas“, kai laikinai – septyneriems metams – neteko proto ir karališkos valdžios (Danieliaus 4:25). Kai Dievas protą jam grąžino, Nebukadnecaras atgavo sostą ir pripažino, kad Dievas yra visavaldis (Danieliaus 4:34–36).

 Kas rodo, kad ši pranašystė turėjo išsipildyti ir didesniu mastu? Ši pranašystė buvo paskelbta tam, kad „gyvieji žinotų, jog Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystei, ją duoda tam, kam nori, ir skiria ją valdyti žemiausią iš žmonių“ (Danieliaus 4:17, A. Jurėno vertimas). Ar visą „žmonių karalystę“ Dievas ketino duoti išdidžiajam Nebukadnecarui? Ne, nes anksčiau Dievas buvo siuntęs jam kitą pranašišką sapną, kuriuo leido suprasti, kad galia valdyti visą žemę nebus suteikta nei jam, nei jokiam kitam žmonių valdovui. Dievas pats „įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta“ (Danieliaus 2:31–44).

 Dievas žemėje jau buvo įkūręs valstybę, per kurią reiškėsi jo valdžia, – Izraelio karalystę. Vėliau Dievas leido, kad ši karalystė virstų griuvėsiais, nes jos valdovai tapo Dievui neištikimi. Bet Dievas pranešė, jog ateityje suteiks karaliaus valdžią „turinčiam teisę valdyti“ (Ezechielio 21:25–27, K. Burbulio vertimas). Biblijoje sakoma, kad teisę į amžiną karaliaus valdžią turi Jėzus Kristus (Luko 1:30–33). Priešingai nei Nebukadnecaras, Jėzus yra „nuolankios širdies“, arba, Danieliaus pranašystės žodžiais, „žemiausias iš žmonių“ (Mato 11:29).

 Ką vaizduoja Danieliaus 4 skyriuje aprašytas medis? Biblijoje medis kartais simbolizuoja valdymą (Ezechielio 17:22–24; 31:2–5). Danieliaus 4 skyriuje užrašytai pranašystei pildantis didesniu mastu, medis simbolizuoja paties Dievo valdymą.

 Ką reiškia medžio nukirtimas? Kaip medžio nukirtimu buvo pavaizduota, kad laikinai bus nutrauktas Nebukadnecaro karaliavimas, taip ir Dievo valdymas žemėje kuriam laikui turėjo nutrūkti. Tai įvyko Nebukadnecarui sunaikinus Jeruzalę – miestą, kuriame Izraelio karaliai sėdėjo „Viešpaties soste“ ir buvo paties Dievo atstovai (1 Metraščių 29:23).

 Ką reiškia „septyni laikai“? „Septyni laikai“ nurodo laikotarpį, per kurį žemę valdė tautos ir nebuvo Dievui atstovaujančios karalystės. „Septyni laikai“, žiūrint į Biblijos chronologiją, prasidėjo 607 metų prieš mūsų erą spalį, kai babiloniečiai sugriovė Jeruzalę a (2 Karalių 25:1, 8–10).

 Kiek „septyni laikai“ turi trukti? Tikrai ne septynerius metus, kaip kad buvo Nebukadnecaro atveju. Apie šio laikotarpio trukmę kai ką galima suprasti iš Jėzaus žodžių: „Jeruzalę [ji simbolizuoja Dievo valdymą] tautos tryps, kol baigsis skirtieji tautų laikai“ (Luko 21:24). „Skirtieji tautų laikai“, tai yra laikotarpis, per kurį Dievas leido tautoms „trypti“ jo karaliavimą, yra tie patys Danieliaus 4 skyriuje minimi „septyni laikai“. Vadinasi, Jėzui būnant žemėje „septyni laikai“ tebesitęsė.

 Apskaičiuoti „septynių laikų“ trukmę galime patyrinėję Bibliją. Joje rašoma, kad trys su puse laiko trunka 1260 dienų, taigi „septyni laikai“ bus dukart daugiau – 2520 dienų (Apreiškimo 12:6, 14). Pritaikius Biblijos taisyklę „metai už kiekvieną dieną“ išeina, kad 2520 dienų reiškia 2520 metų. Taigi „septyni laikai“, arba 2520 metų, turėjo baigtis 1914 metų spalį (Skaičių 14:34; Ezechielio 4:6).

a Daugiau apie tai, kodėl „septyni laikai“ skaičiuojami nuo 607 metų prieš mūsų erą, skaitykite straipsnius „Kada senovės Jeruzalė buvo sugriauta? Pirma dalis“ (Sargybos bokštas, 2011 m. spalio 1 d., p. 26–31) ir „Kada senovės Jeruzalė buvo sugriauta? Antra dalis“ (Sargybos bokštas, 2011 m. lapkričio 1 d., p. 22–28).