Kaip Jėzus atrodė?

ĮRAŠO KALBA

Kaip Jėzus atrodė?

Nėra tiksliai žinoma, kaip Jėzus atrodė, nes Biblijoje jo išvaizda nėra aprašyta. Vadinasi, tai žinoti nėra svarbu. Vis dėlto kai kas apie fizinius Jėzaus bruožus Biblijoje yra atskleidžiama.

Išvaizda. Jėzaus motina buvo žydė, todėl tikėtina, kad jis paveldėjo žydų tautai būdingus fizinius bruožus (Hebrajams 7:14). Nepanašu, kad savo išvaizda Jėzus išsiskyrė iš kitų. Kartą jis nukeliavo iš Galilėjos į Jeruzalę slapta, kelionėje jo niekas neatpažino (Jono 7:10, 11). Savo išore jis nelabai skyrėsi net nuo pačių artimiausių sekėjų. Juk Judas Iskarijotas ginkluotam būriui, atėjusiam Jėzaus suimti, turėjo duoti ženklą, padėjusį jį atpažinti (Mato 26:47–49).
Plaukų ilgis. Maža tikimybė, kad Jėzus nešiojo ilgus plaukus, nes Biblijoje pasakyta, kad „vyrui turėti ilgus plaukus – negarbė“ (1 Korintiečiams 11:14).
Barzda. Jėzus nešiojo barzdą. Jis laikėsi žydų įstatymo, draudusio barzdą darkyti (Kunigų 19:27; Galatams 4:4). Kad Jėzus turėjo barzdą, galima spręsti ir iš vienos pranašystės apie jo kentėjimus (Izaijo 50:6).
Kūnas. Iš visko sprendžiant Jėzus buvo fiziškai stiprus. Savo tarnystės metu jis suvaikščiojo daugelį kilometrų (Mato 9:35). Du kartus jis išvalė šventyklą – išvartė pinigų keitėjų stalus, o vienąkart pasidaręs rimbą išvarė iš šventyklos galvijus (Luko 19:45, 46; Jono 2:14, 15). McClintocko ir Strongo veikale Cyclopedia rašoma: „Evangelijų pasakojimas leidžia suprasti, kad [Jėzus] buvo puikios sveikatos ir energingas“ (t. IV, p. 884).
Veidas. Jėzus buvo šiltas, atjautus žmogus, ir tai, be abejonės, atsispindėjo jo veide (Mato 11:28, 29). Įvairūs žmonės kreipdavosi į jį ieškodami paguodos ir pagalbos (Luko 5:12, 13; 7:37, 38). Šalia Jėzaus laisvai jautėsi net vaikai (Mato 19:13–15; Morkaus 9:35–37).

Klaidingos nuomonės apie Jėzaus išvaizdą

Klaidinga nuomonė. Kai kurie teigia, kad Jėzus buvo afrikiečių kilmės, nes Biblijoje, Apreiškimo knygoje, jo plaukai prilyginti vilnai, o kojos – nublizgintam variui (Apreiškimo 1:14, 15).

Faktas. Apreiškimo knygoje daug kas perteikiama simboliais (Apreiškimo 1:1). Apie Jėzaus plaukus ir kojas irgi kalbama perkeltine prasme, siekiant apibūdinti ne kaip jis atrodė žemėje, o kokiomis savybėmis pasižymi po prikėlimo. Apreiškimo 1:14 užrašytais žodžiais „jo galva ir plaukai buvo balti – kaip balta vilna, kaip sniegas“ pabrėžiama spalva, o ne tekstūra. Balti plaukai vaizduoja per ilgą amžių sukauptą išmintį (Apreiškimo 3:14). Šioje eilutėje neturima omenyje, kad Jėzaus plaukų tekstūra panaši į vilnos, antraip reikėtų manyti, kad jo plaukų tekstūra primena ir sniegą.

Jėzaus kojos buvo „tarsi gryniausias varis, žėrintis krosnyje“, o veidas – „lyg saulė, spindinti visu savo skaistumu“ (Apreiškimo 1:15, 16). Kadangi šie apibūdinimai netinka jokios rasės odos spalvai, akivaizdu, kad regėjimas turi simbolinę reikšmę ir jame vaizduojamas prikeltas Jėzus, „gyvenantis neprieinamoje šviesoje“ (1 Timotiejui 6:16).

Klaidinga nuomonė. Jėzus buvo silpnas ir gležnas.

Faktas. Jėzus visada elgėsi vyriškai. Pavyzdžiui, kai ginkluotas būrys atėjo jo suimti, jis drąsiai pasisakė, kas esąs (Jono 18:4–8). Jėzus vertėsi dailidės amatu ir dirbo su įvairiais įrankiais, o tam reikėjo daug fizinės jėgos (Morkaus 6:3). Vadinasi, jis buvo stiprus vyras.

O kodėl Jėzui prireikė pagalbos nešant stulpą? Ir kodėl jis numirė anksčiau už vyrus, pakabintus ant stulpų kartu su juo? (Luko 23:26; Jono 19:31–33) Prieš mirtį Jėzus buvo labai išsekęs. Jis nemiegojo visą naktį – iš dalies dėl to, kad buvo apimtas didžiulio sielvarto (Luko 22:42–44). Be to, tą pačią naktį žydai jį mušė, o ryte romėnai jį kankino (Mato 26:67, 68; Jono 19:1–3). Visa tai tikriausiai pagreitino jo mirtį.

Klaidinga nuomonė. Jėzus visada buvo liūdnas, melancholiškas.

Faktas. Jėzus tobulai atspindėjo savo dangiškojo Tėvo Jehovos asmenybę, o jis Biblijoje vadinamas „laiminguoju Dievu“ (1 Timotiejui 1:11; Jono 14:9). Įdomu ir tai, kad Jėzus mokė kitus, kaip būti laimingiems (Mato 5:3–9; Luko 11:28). Iš to aišku, kad Jėzaus veidas dažnai švytėjo džiaugsmu.