Rodyti straipsnį

Ką reiškia Jėzaus žodžiai „mylėkite savo priešus“?

Ką reiškia Jėzaus žodžiai „mylėkite savo priešus“?

 Garsiajame Kalno pamoksle Jėzus Kristus pasakė: „Mylėkite savo priešus“ (Mato 5:44; Luko 6:27, 35). Tai reiškia, kad su žmonėmis, kurie mūsų nekenčia ar elgiasi su mumis neteisingai, turime elgtis geranoriškai, maloniai.

 Ką reiškia mylėti priešus, Jėzus parodė savo pavyzdžiu – vyrams, kurie pasielgė su juo žiauriai, jis iš širdies atleido (Luko 23:33, 34). Jėzaus paliepimas mylėti priešus derinasi su tuo, kas šiuo klausimu sakoma hebrajiškojoje Biblijos dalyje, dažnai vadinamoje Senuoju Testamentu (Išėjimo 23:4, 5; Patarlių 24:17; 25:21).

 Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mato 5:43, 44).

Šiame straipsnyje:

 Kodėl turime mylėti priešus?

  •   Pats Dievas taip elgiasi. Kaip sakė Jėzus, Dievas „ir nedėkingiesiems, ir nedoriesiems maloningas“ (Luko 6:35). Jis „leidžia saulei tekėti ir blogiems, ir geriems žmonėms“ (Mato 5:45).

  •   Meilė gali paskatinti žmogų pasikeisti. Biblija ragina priešiškai nusiteikusiam žmogui daryti gera, nes šitaip, perkeltine prasme kalbant, krausime „kaitrias žarijas jam ant galvos“ (Patarlių 25:22). Ši metafora primena senovėje įprastą metalo rūdos gryninimo procesą – rūdą kaitindavo, kad taurieji metalai atsiskirtų nuo priemaišų. Taigi mūsų gerumas tarsi kaitrios žarijos gali ištirpdyti priešininko pyktį ir padėti atsiskleisti gerosioms jo savybėms.

 Ką reiškia mylėti priešus?

  •   „Darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia“ (Luko 6:27). Biblijoje sakoma: „Jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jeigu trokšta, pagirdyk“ (Romiečiams 12:20). Aišku, yra ir daugybė kitų būdų daryti priešui gera. Svarbiausia vadovautis vadinamąja aukso taisykle – „kaip norite, kad žmonės jums darytų, taip jūs patys jiems darykite“ (Luko 6:31).

  •   „Laiminkite tuos, kurie siunčia jums prakeiksmus“ (Luko 6:28). Tai reiškia, kad su žmonėmis turime kalbėti maloniai ir pagarbiai, net jeigu jie mus keiktų ir įžeidinėtų. Biblijoje rašoma: „Neatmokėkite skriauda už skriaudą ar įžeidimu už įžeidimą. Verčiau laiminkite“ (1 Petro 3:9). Jei vadovausimės šiuo pamokymu, neįsisuksime į neapykantos ratą.

  •   „Melskitės už tuos, kurie jus užgaulioja“ (Luko 6:28). Jei žmogus padarė ar pasakė mums ką nors nemalonaus, neatmokėkime „blogu už bloga“ (Romiečiams 12:17). Verčiau melskimės Dievui ir prašykime, kad jis tam žmogui atleistų (Luko 23:34; Apaštalų darbų 7:59, 60). Nepasiduokime pagundai keršyti, palikime tą reikalą Dievo rankose. Jo teisingumo standartai yra tobuli, tad tegu jis sprendžia, kaip pasielgti su mūsų skriaudėju (Kunigų 19:18; Romiečiams 12:19).

 „Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, laiminkite tuos, kurie siunčia jums prakeiksmus, melskitės už tuos, kurie jus užgaulioja“ (Luko 6:27, 28).

  •   Būkime kantrūs ir geri (1 Korintiečiams 13:4). Daugelis gerai žino vadinamąjį himną meilei – gražius apaštalo Pauliaus žodžius apie meilę. Įdomu, kad Paulius meilę įvardijo tuo pačiu graikišku žodžiu (agape), kuris randamas ir Jėzaus žodžiuose „mylėkite savo priešus“ (Mato 5:44; Luko 6:27, 35). Taigi net ir bendraudami su priešiškai nusistačiusiu žmogumi krikščionys stengiasi būti kantrūs, geranoriški, saugotis pavydo, nekalbėti arogantiškai ar užgauliai.

 Meilė kantri ir gera. Meilė nepavydi. Ji nesigiria, nesipučia, nesielgia neprideramai, neieško savo naudos, nesusierzina, nelaiko skriaudų sąskaitos. Ji nesidžiaugia neteisybe – džiaugiasi tiesa. Ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigs“ (1 Korintiečiams 13:4–8).

 Ar krikščionims dera kovoti su priešais kare?

 Ne. Jėzus savo sekėjus mokė, kad kariauti nedera. Pavyzdžiui, įspėdamas apie artėjančią Jeruzalės apgultį jis neliepė mokiniams likti mieste ir kovoti – jis liepė bėgti (Luko 21:20, 21). O apaštalui Petrui Jėzus sykį pasakė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus“ (Mato 26:52). Kaip byloja Biblijos pasakojimai ir istoriniai šaltiniai, Jėzaus sekėjai pirmajame amžiuje nedalyvavo karuose a (2 Timotiejui 2:24).

 Kai kurie klaidingi įsitikinimai

 Klaidingas įsitikinimas. Dievo duotas Įstatymas liepė izraelitams nekęsti priešų.

 Faktas. Tokio paliepimo Mozės Įstatyme nėra. Įstatyme liepiama mylėti savo artimą (Kunigų 19:18). Žodis „artimas“ reiškia bet kurį kitą žmogų, tačiau vėliau kai kurie žydai šio žodžio reikšmę susiaurino – ėmė mokyti, kad artimas yra tik jų tautietis, o kitatautis yra priešas ir jo reikia nekęsti (Mato 5:43, 44). Papasakodamas palyginimą apie gailestingąjį samarietį Jėzus aiškiai parodė, kad toks požiūris yra neteisingas (Luko 10:29–37).

 Klaidingas įsitikinimas. Mylėti priešą tolygu pritarti jo blogam elgesiui.

 Faktas. Iš Biblijos sužinome, kad galime mylėti žmogų ir kartu nepritarti jo blogam elgesiui. Štai Jėzus nekentė smurto ir žiaurumo, tačiau meldėsi už tuos, kas vykdė jam mirties bausmę (Luko 23:34). Jis taip pat smerkė nuodėmingą elgesį, bet atidavė savo gyvybę už nusidėjėlius (Jono 3:16; Romiečiams 6:23).

a Knygoje The Rise of Christianity (aut. E. W. Barnes) rašoma: „Atidžiai peržiūrėjus visus duomenis matyti, kad iki Marko Aurelijaus [Romos imperatorius, 161–180 m. e. m.] nė vienas krikščionis netarnavo kareiviu ir joks kareivis, tapęs krikščionimi, nepasilikdavo karinėje tarnyboje.“