Delfinai skleidžia spragsėjimus bei švilpesius ir tada klausosi jų aido – taip orientuojasi aplinkoje ir ją tyrinėja. Vienos delfinų rūšies, afalinos (Tursiops truncatus), gamtinis sonaras sužavėjo mokslininkus, tad jie ėmėsi kurti povandenines akustines sistemas, galinčias išspręsti problemas, kurių nepajėgia dabartinės technologijos.

 Pamąstykite. Delfino sonaras padeda jam surasti jūros dugno smėlyje besislepiančias žuvis, taip pat atskirti žuvį nuo akmens. Kaip teigia Herioto-Vato universiteto (Edinburgas, Škotija) dėstytojas Kitas Braunas, delfinas „dešimties metrų atstumu atskiria, kuriame inde yra gėlas vanduo, jūros vanduo, sirupas ar nafta“. Mokslininkai norėtų išrasti prietaisus, kurie atliktų kai kurias šių funkcijų.

 Tyrinėtojai analizavo delfinų skleidžiamus garsus bei klausą ir stengėsi pritaikyti tai technikos srityje. Taip buvo išrastas sonaras, kuriame įdiegta sudėtinga elektroninė įranga; jis telpa į mažesnį negu metro ilgio cilindrą. Šis prietaisas, pritvirtintas prie torpedą primenančio povandeninio roboto, yra skirtas tyrinėti jūros dugną, surasti smėliu užneštus objektus, tokius kaip kabeliai ar vamzdžiai, ir juos ištirti be tiesioginio kontakto. Išradėjų nuomone, jį būtų galima naudoti naftos ir dujų pramonėje. Delfino sonarą mėgdžiojantis įrenginys suteiks daugiau įvairių duomenų nei dabartiniai sonarai. Tai specialistams padės parinkti geriausią vietą povandeninei įrangai statyti, aptikti jos pažeidimus, pavyzdžiui, plauko storio įtrūkimus naftos platformos atraminėse konstrukcijose ir net kamščius vamzdyne.

 Ką manote? Ar afalinos sonaras atsirado evoliucijos būdu? O gal tai buvo sukurta?