Didysis greipfrutas yra saldus citrusinis vaisius, augantis ant medžio. Įdomu, kad net nukritęs iš 10 metrų aukščio šis didelis vaisius neištyška. Iš kur toks jo atsparumas?

 Pamąstykite. Mokslininkai pastebėjo, kad vidinė didžiojo greipfruto žievės dalis yra akyta – panaši į kempinę. Kuo arčiau minkštimo, tuo akutės didesnės. Jos pripildytos oro arba skysčio. Vaisiui trenkiantis į žemę skystis akutėse suveikia kaip pagalvė. Žievė susispaudžia ir sustangrėja, taip sugerdama smūgį. Todėl vaisius lieka sveikas.

 Nusižiūrėję į didžiojo greipfruto žievės struktūrą, mokslininkai sukūrė smūgius sugeriančią medžiagą – metalo putas, ir dabar įvairiai jas išbando. Jų manymu, šią medžiagą būtų galima panaudoti gaminant šalmus motociklininkams, siekiant padidinti automobilių atsparumą smūgiams ir net apsaugoti kosmines stotis nuo meteoroidų.

 Kaip manote? Ar toks didžiojo greipfruto atsparumas smūgiams yra evoliucijos rezultatas? O gal vaisius taip buvo sukurtas?