Santuoka negali būti laiminga, jei vyras ir žmona vienas kitu nepasitiki ir vienas kitą įtarinėja. Pavyduliavimas netgi gali santuoką sugriauti. Ką daryti, kad taip neatsitiktų?

Šiame straipsnyje:

•  Ar pavyduliauti normalu?

•  Pavyduliavimo šaknys

•  Kaip pavydą kontroliuoti?

•  Jei jūsų sutuoktinis pavyduliauja

•  Klausimai judviejų pokalbiui

 Ar pavyduliauti normalu?

 Pavydo formų yra įvairių. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie pavydą, kuris kyla iš įsitikinimo, kad jūsų sutuoktinis netinkamai domisi kitu asmeniu arba kad kitas asmuo netinkamai domisi jūsų sutuoktiniu. Gal net manote, kad jūsų santuokai iškilo grėsmė. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tokiu atveju jausti pavydą – normalu. Juk santuoka du žmones susaisto pačiu stipriausiu ryšiu ir sutuoktiniai turėtų iš visų jėgų stengtis tą ryšį išsaugoti.

 Mintis iš Biblijos: „Jie – nebe du, o vienas kūnas. Tad ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6).

 „Jeigu jūsų santuokai iškilo grėsmė, pavydas, galima sakyti, yra tarsi dūmų detektorius, perspėjantis apie pavojų ir skatinantis ką nors daryti“ (Bendžaminas).

 Tačiau kartais pavydas neturi jokio pagrindo. Jį tiesiog sukelia nepasitikėjimas ir baimė. Atsikratyti tokio pavydo padeda nuoširdi meilė sutuoktiniui (1 Korintiečiams 13:4, 7). Dr.  Robertas L. Leahy savo knygoje rašo: „Elgesys, prie kurio jis [nepagrįstas pavydas] priveda, gali sugriauti santykius, kuriuos taip norite apsaugoti.“ a

 Pavyduliavimo šaknys

 Viena galima priežastis, kodėl esate linkęs pavyduliauti, – praeityje patyrėte buvusio sutuoktinio neištikimybę. Arba galbūt dėl neištikimybės iširo jūsų tėvų santuoka, todėl baiminatės, kad tas pats gali nutikti ir jums.

 „Kai buvau vaikas, tėvas apgaudinėjo mamą ir nuo tada man sunku kitais pasitikėti. Dėl šios emocinės traumos kartais imu įtarinėti savo vyrą“ (Melisa).

 Dar viena priežastis – nesaugumo jausmas. Jeigu jaučiatės nesaugiai, galite būti linkęs kitus žmones laikyti grėsme jūsų santuokai. Galite net imti manyti, kad jūsų sutuoktinis, vos tik ras kažką geresnio, iškart jus paliks.

 „Mano vyro draugas paprašė jo pabūti pabroliu vestuvėse. Tai reiškia, kad tam tikrais momentais mano vyras būtų turėjęs būti su viena iš pamergių. Man šita mintis nepatiko ir jis turėjo pasakyti „ne“ (Naomi).

 Vestuvių papročių būna pačių įvairiausių ir krikščionys, spręsdami, kaip pasielgti, turėtų vadovautis Biblijos principais. Ar Naomi reakcija tąkart buvo adekvati? Žvelgdama atgal ji pripažįsta, kad jos pavydas buvo nepagrįstas. „Man trūko pasitikėjimo savimi, – sako ji. – Maniau, kad vyras lygina mane su kitomis moterimis, bet iš tikrųjų tai buvo tik mano vaizduotės vaisius.“

 Kad ir kokia būtų priežastis, pavydas gali paskatinti jus įtarinėti sutuoktinį išdavyste ar net kaltinti jį neištikimybe. O to pasekmės gali būti labai liūdnos – sugadinti santykiai ir gal net suprastėjusi sveikata.

 Mintis iš Biblijos: „Pavydas pūdo kaulus“ (Patarlių 14:30).

 Kaip pavydą kontroliuoti?

 Stiprinkite pasitikėjimą savo sutuoktiniu. Užuot ieškojęs požymių, kad sutuoktinis jums neištikimas, galvokite, kodėl jis vertas jūsų pasitikėjimo.

 „Stengiuosi mąstyti apie gerąsias vyro savybes. Jei jis kam nors dėmesingas, tai ne todėl, kad turi netinkamų motyvų, o todėl, kad kiti jam nuoširdžiai rūpi. Turiu sau vis priminti, kad jei mano tėvų santuoka buvo nesėkminga, tai dar nereiškia, kad ir mano tokia bus“ (Melisa).

 Kovokite su savo įtarinėjimais. Anksčiau cituotas dr. Leahy rašo: „Dažnai manome, kad mūsų mintys yra šventa tiesa. Esame taip stipriai įsitikinę savo teisumu, kad net imame laikyti tai neginčijamu įrodymu. Tačiau vien manymas, kad yra taip ir ne kitaip, nepadaro to faktu. Mūsų įsitikinimas – tai dar ne įrodymas.“ b

 „Jei įvairias situacijas imsite interpretuoti savaip ir išvadas darysite iš prielaidų, tiesiog iš nieko susikursite problemą“ (Nadina).

 Pasikalbėkite su sutuoktiniu. Nesvarbu, kokia būtų jūsų pavydo priežastis, apie tai, kas kelia jums nerimą, pasikalbėkite su savo antrąja puse. Kartu nutarkite, kokių ribų abu laikysitės bendraudami su priešingos lyties atstovais. Suprantama, tos ribos turėtų būti protingos.

 „Tokių pokalbių metu priminkite sau, kad sutuoktinis nenori jūsų įskaudinti ir kad jis irgi stengiasi jūsų šeimos labui. Neabejokite jo gerais motyvais. Galbūt esate pernelyg jautrus ar per daug iš sutuoktinio tikitės. O gal jūsų sutuoktinis net neįtaria, kad neskiria jums pakankamai dėmesio“ (Siara).

 Mintis iš Biblijos: „Kiekvienas teieško ne kaip pačiam geriau, bet kaip kitam“ (1 Korintiečiams 10:24).