„Neturiu ką veikti...“ Ar dažnai girdite šiuos žodžius? Kovoti su nuoboduliu vaikui gali būti ypač sunku, jeigu nemažai laiko jam tenka praleisti namuose. Galbūt norisi eiti lengviausiu keliu – pasodinti vaiką prie televizoriaus arba leisti jam žaisti kompiuterinį žaidimą. Tačiau ar tai išeitis?

•   Kai kurios pramogos gali padaryti meškos paslaugą. Vienas tėvas, vardu Robertas, sako: „Kompiuteriniuose žaidimuose, televizijos laidose ir filmuose yra tiek daug veiksmo, kad gyvenimas realybėje vaikams ima atrodyti nuobodus. Normali, įprasta veikla jiems darosi nebeįdomi.“

   Roberto žmona Barbara jam pritaria: „Gyvenime norint ką nors pasiekti reikia mąstyti, reikia įdėti pastangų, o rezultatų kartais tenka palaukti. Taigi vaikams, kurie daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterinių žaidimų, tikras gyvenimas atrodo nuobodus.“

•   Sėdėjimas socialiniuose tinkluose kelia nepasitenkinimo jausmą. Jei vaikas dažnai žiūrinėja draugų nuotraukas ar vaizdo įrašus, jam gali susidaryti įspūdis, kad jie smagiai sau leidžia laiką, o jo gyvenime nieko nevyksta. „Nejučiomis pradedi galvoti, kad visi kiti linksminasi, o tu vienintelis kiurksai namie“, – sako mergina, vardu Betė.

   Ilgas naršymas socialiniuose tinkluose nuobodulio tikrai neišsklaido. Neretai dar ir ima graužti sąžinė, kad tuščiai praleidai laiką. Jaunuolis, vardu Krisas, pastebėjo: „Atrodo, buvai užsiėmęs, bet galiausiai apima jausmas, kad nieko gero nenuveikei.“

•   Proga pasireikšti kūrybingumui. Mama, vardu Katerina, sako, kad nuobodulys verčia vaiką įjungti vaizduotę: „Taip paprasta dėžė virsta lobių skrynia, automobiliu, laivu ar erdvėlaiviu. Užtiesalas, permestas per kokį baldą, – palapine.“

   Pasak psichologės Šeri Terkl, nuobodulys iš esmės reiškia, kad „vaizduotė tave šaukia“. a Kaip rašoma knygoje Disconnected, „nuobodulys smegenims – tarsi svarmenys raumenims“. Taigi panuobodžiauti kartais visai sveika.

 Kokia išvada? Jeigu jūsų vaikas nuobodžiauja, per daug to nesureikšminkite. Žiūrėkite į tai, kaip į galimybę atsiskleisti jo kūrybingumui.

•   Jei tik įmanoma, leiskite vaiką į lauką. „Saulė ir šviežias oras daro stebuklus – nuobodulys kaipmat išsisklaido. Kai tik vaikai ištrūksta į lauką, iškart įsijungia vaizduotė“, – sako minėta Barbara.

   Biblijos principas: „Viskam yra metas, [...] laikas juoktis, [...] laikas šokinėti“ (Mokytojo 3:1, 4, išnaša).

   Pamąstykite. Ką galėčiau daryti, kad mano vaikai daugiau laiko praleistų lauke? Jei tokios galimybės nėra, kokia veikla galėtume užsiimti namuose?

•   Mokykite vaiką rūpintis kitais. Mama, vardu Lilijan, pataria: „Kartu su vaikais nupjaukite savo pagyvenusiems draugams žolę, sugrėbkite lapus, pagaminkite ką nors skanaus arba tiesiog užsukite pasisveikinti. Kai darome dėl kitų gera, jaučiame didelį džiaugsmą.“

   Biblijos principas: „Dosnus žmogus klestės, kas kitą pagirdo, pats bus pagirdytas“ (Patarlių 11:25).

   Pamąstykite. Kaip galėčiau padėti vaikams patirti davimo džiaugsmą?

•   Būkite vaikams pavyzdys. Vaikai mato ir girdi, ką jūs kalbate, koks jūsų požiūris į vieną ar kitą dalyką. Ir jie ima iš jūsų pavyzdį. Mama, vardu Sara, sako: „Jei sudarysite vaikams įspūdį, kad jūsų gyvenimas nuobodus, neįdomus, labai tikėtina, kad taip į gyvenimą žiūrės ir jūsų vaikai. Ir atvirkščiai – jeigu į viską stengsitės žiūrėti teigiamai, jūsų vaikai irgi bus linkę į viską žiūrėti teigiamai.“

   Biblijos principas: „Linksmaširdžiui kasdien šventė“ (Patarlių 15:15).

   Pamąstykite. Kaip vaikų akivaizdoje kalbu apie savo kasdienę veiklą? Ką pats darau, kai mane aplanko nuobodulys?

 Patarimas. Duokite vaikams idėjų, ką jie galėtų nuveikti, kuo užsiimti. „Namuose mes turime dėžutę, į kurią kiekvienas šeimos narys gali mesti savo pasiūlymus“, – sako mama, vardu Alison.