2 Metraščių 32:1–33
32 Po visų šių įvykių ir darbų, liudijančių apie Ezekijo ištikimybę Dievui,+ Asirijos karalius Sanheribas surengė žygį ir įsiveržė į Judo kraštą. Jis apgulė įtvirtintus miestus ir buvo pasiryžęs juos užimti.+
2 Kai Ezekijas pamatė, kad Sanheribas atžygiavo ir ketina kariauti prieš Jeruzalę,
3 jis pasitarė su savo pareigūnais bei karžygiais ir nusprendė aklinai užtaisyti už miesto esančius šaltinius.+ Jo vyrai jam pritarė.
4 Sutelkę daugybę žmonių, jie užtaisė visus šaltinius ir upelį, tekantį per kraštą. „Nejaugi leisime, kad Asirijos karaliai atėję rastų apsčiai vandens?“ – sakė jie.
5 Ryžtingai ėmęsis darbo, Ezekijas atstatė išgriuvusią miesto sienos dalį ir joje sumūrijo bokštų, o iš lauko pusės pastatė dar vieną sieną. Be to, pataisė Dovydo miesto Pylimą*,+ padarė daug ginklų* ir skydų.
6 Žmonėms vadovauti jis paskyrė karo vadus. Sukvietęs visus į aikštę prie miesto vartų, drąsino juos* tokiais žodžiais:
7 „Būkite drąsūs ir tvirti! Neišsigąskite ir nebijokite nei Asirijos karaliaus,+ nei gausios jo kariuomenės, nes su mumis yra daugiau negu su jais.+
8 Jis tik žmogaus galybe kliaujasi, o su mumis yra pats Jehova! Mums padeda ir už mus kovoja mūsų Dievas.“+ Judo karaliaus Ezekijo žodžiai žmones labai sustiprino.+
9 Paskui Asirijos karalius Sanheribas, su visa savo karine galybe sustojęs prie Lachišo,+ siuntė pasiuntinius į Jeruzalę pas Judo karalių Ezekiją ir pas visus Judo žmones, gyvenančius Jeruzalėje,+ ir perdavė tokią žinią:
10 „Taip kalba Asirijos karalius Sanheribas. Kuo jūs pasitikite, kad ramiai sėdite, kai Jeruzalė apgulta?+
11 Ar neapgaudinėja jūsų Ezekijas, ar nepasmerkia mirti nuo bado ir troškulio, sakydamas: ‘Jehova, mūsų Dievas, išgelbės mus iš Asirijos karaliaus rankų’?+
12 Bet ar ne tas pats Ezekijas išgriovė jūsų dievo šventavietes+ ir aukurus?+ Argi ne jis įsakė Judui ir Jeruzalei garbinti dievą tik prie vieno aukuro ir ant jo atnašauti aukas?+
13 Nejau negirdėjote, kaip aš ir mano protėviai kituose kraštuose pasielgėme su visomis tautomis?+ Ar išgelbėjo tų tautų dievai savo kraštą iš mano rankų?+
14 Jau mano protėviai tas tautas naikino, o ir iš mano rankų joks dievas savo tautos neišgelbėjo. Nejaugi manote, kad jus išgelbės jūsų dievas?!+
15 Nesileiskite Ezekijo klaidinami ir apgaudinėjami!+ Netikėkite juo, nes nėra tokios tautos nei karalystės, kurios dievas būtų išgelbėjęs savo tautą iš mano rankų ir iš mano protėvių rankų. Ir jūsų dievas iš mano rankų jūsų tikrai neišgelbės!“+
16 Pasiuntiniai ir toliau šaipėsi iš Dievo Jehovos ir iš jo tarno Ezekijo.
17 Sanheribas, be to, buvo parašęs laiškus,+ pašiepiančius ir įžeidžiančius Jehovą, Izraelio Dievą.+ „Jei savo tautos iš mano rankų neišgelbėjo kitų kraštų dievai,+ Ezekijo dievas savo tautos iš mano rankų irgi neišgelbės“, – rašė jis.
18 Ant mūrų stovintiems Jeruzalės žmonėms pasiuntiniai šūkavo žydų tautos kalba, kad, įgąsdinę juos ir įbauginę, galėtų lengviau paimti miestą.+
19 Apie Jeruzalės Dievą jie kalbėjo taip, tarsi jis būtų vienas iš dievų, kuriuos garbina žemės tautos, – dievų, padarytų žmogaus rankomis.
20 Karalius Ezekijas ir Amoco sūnus pranašas Izaijas+ meldėsi dėl šio reikalo ir šaukėsi dangaus Dievo.+
21 Tada Jehova siuntė angelą ir tas išžudė Asirijos karaliaus stovykloje visus narsius kovotojus,+ vadus ir karvedžius. Karaliui teko gėdingai grįžti į savo kraštą. Vėliau, jam esant savo dievo šventykloje, jo paties sūnūs nužudė jį kalaviju.+
22 Taip Jehova išgelbėjo Ezekiją ir Jeruzalės gyventojus iš Asirijos karaliaus Sanheribo rankų ir visų kitų priešų rankų ir apsupo juos iš visų pusių ramybe.
23 Daugelis nešė dovanų Jehovai į Jeruzalę ir vertingų daiktų Judo karaliui Ezekijui,+ ir nuo to laiko jis buvo labai gerbiamas visose tautose.
24 Tomis dienomis Ezekijas susirgo, jis buvo arti mirties. Ezekijas meldėsi Jehovai,+ – Dievas jį išklausė ir davė ženklą.+
25 Tačiau už visa tą gera, ką buvo patyręs, Ezekijas dėkingumo neparodė. Širdyje jis išpuiko, todėl Dievas užsirūstino ant jo, taip pat ant Judo ir Jeruzalės.
26 Laimei, Ezekijas nusižemino ir atgailavo dėl savo širdies išdidumo;+ nusižemino ir Jeruzalės gyventojai. Tad Ezekijo dienomis Jehova savo rūstybės ant jų neišliejo.+
27 Ezekijas įgijo daug turtų ir šlovės.+ Jis įsirengė saugyklų+ auksui, sidabrui, brangakmeniams, balzamui, skydams ir visokioms kitokioms vertybėms laikyti,
28 pasistatė sandėlių javams, jaunam vynui ir aliejui, tvartų visokiems gyvuliams ir avidžių.
29 Taip pat statėsi sau miestus, įsigijo dideles bandas galvijų ir avių, nes Dievas davė jam labai daug turto.
30 Ne kas kitas, o Ezekijas užtaisė aukštutinę Gihono+ vandenų ištaką+ ir nuvedė vandenį vakarų kryptimi, į Dovydo miestą.+ Kad ir ką Ezekijas ėmėsi daryti, jam viskas sekėsi.
31 Tačiau kai Babilono didžiūnų atstovai atvyko pasiteirauti Ezekijo apie krašte regėtą ženklą*,+ Dievas paliko jam pačiam spręsti, kaip pasielgti, nes norėjo jį išbandyti+ ir sužinoti, kas slypi jo širdyje.+
32 Daugiau apie Ezekiją ir jo ištikimosios meilės darbus+ parašyta pranašo Izaijo, Amoco sūnaus, regėjime,+ Judo ir Izraelio karalių knygoje.+
33 Galiausiai Ezekijas atgulė prie savo protėvių ir buvo palaidotas Dovydo sūnų kapų šlaite;+ visi Judo ir Jeruzalės gyventojai mirusįjį pagerbė. Vietoj Ezekijo ėmė karaliauti jo sūnus Manasas.
Išnašos
^ Arba „Miloją“. Hebr. žodis reiškia „užpildas“, „sampilas“.
^ Arba „iečių“.
^ Pažod. „kalbėjo jiems į širdį“.
^ Arba „stebuklą“.
