2 Timotiejui 1:1–18

  • Pasveikinimas (1, 2)

  • Paulius dėkoja Dievui už Timotiejaus tikėjimą (3–5)

  • Paraginimas tinkamai naudoti Dievo dovaną (6–11)

  • „Tebūna tau pavyzdys sveiki žodžiai“ (12–14)

  • Pauliaus draugai ir priešai (15–18)

1  Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, paskirtas skelbti apie pažadėtąjį gyvenimą, įgyjamą Kristaus Jėzaus dėka,+  mylimam vaikui Timotiejui.+ Malonė tau, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo mūsų Viešpaties Kristaus Jėzaus.  Esu dėkingas Dievui, kuriam tarnauju su švaria sąžine ir kuriam tarnavo mano protėviai. Aš dieną naktį karštai meldžiuosi ir tose maldose vis miniu tave.  Menu tavo ašaras, tavęs ilgiuosi ir trokštu pamatyti, kad mano širdis prisipildytų džiaugsmo.  Atsimenu tavo neveidmainišką tikėjimą,+ kokį pirma puoselėjo tavo senelė Loidė ir tavo motina Eunikė. Esu tikras, kad tokį tikėjimą puoselėji iki šiol.  Todėl raginu tave: naudok Dievo dovaną, kurią gavai man uždėjus ant tavęs rankas, neleisk jai prigesti.+  Dievas juk davė mums ne bailumo,+ o galybės,+ meilės ir nuovokumo dvasią.  Tad nesigėdyk nei liudijimo apie mūsų Viešpatį,+ nei manęs, dėl jo įkalinto. Kentėk vargus+ dėl gerosios naujienos, kliaudamasis Dievo galia.+  Jis išgelbėjo mus ir pašaukė, kad būtume šventi.+ Pašaukė mus ne dėl mūsų darbų – toks buvo jo sumanymas ir malonė.+ Tą malonę jis prieš daugelį amžių nusprendė suteikti mums per Kristų Jėzų, 10  ir ji akivaizdžiai pasireiškė dabar, kai mūsų Gelbėtojas, Kristus Jėzus, pasirodė.+ Jis pavertė mirtį nieku,+ ir gerosios naujienos šviesa mums nušvietė, kas yra gyvenimas+ ir negendamybė.+ 11  Tos naujienos skelbėju, apaštalu ir mokytoju aš buvau paskirtas.+ 12  Dėl to aš ir kenčiu vargus.+ Bet nesigėdiju,+ nes pažįstu tą, kurį tikiu, ir esu tikras, kad jis gali išsaugoti, ką esu jam patikėjęs, iki skirtos dienos.+ 13  Tebūna tau pavyzdys sveiki žodžiai,+ kuriuos iš manęs girdėjai. Laikykis jų su tikėjimu ir meile – bendrystės su Kristumi Jėzumi vaisiais. 14  Saugok tą puikų tau patikėtą turtą padedamas mumyse gyvenančios šventosios dvasios.+ 15  Tu žinai, kad visi Azijoje*+ nuo manęs nusisuko, tarp jų Figelas ir Hermogenas. 16  Tebūna Viešpats gailestingas Onesiforo šeimynai,+ nes jis daug kartų suteikė man atgaivą ir nesigėdijo mano grandinių. 17  Būdamas Romoje, jis visur manęs ieškojo ir susirado. 18  Teparodo jam Viešpats Jehova* gailestingumą, kai ateis toji diena. Tu gerai žinai, kiek daug jis man pasitarnavo Efeze.

Išnašos

Azija anuomet buvo vadinama viena iš Romos imperijos provincijų. Žr. žodynėlį.