Išėjimo 13:1–22
13 Jehova Mozei paliepė:
2 „Visus izraelitų pirmagimius* paskirsi* man. Tiek žmogaus pirmagimis sūnus, tiek gyvulio pirmadėlys patinėlis priklauso man.“+
3 Tada Mozė žmonėms kalbėjo: „Atminkite dieną, kurią išėjote iš Egipto,+ iš savo vergystės krašto, nes jus iš ten išvedė galinga Jehovos ranka.+ Tad nevalgysite nieko su raugu.
4 Tą abibo* mėnesio dieną jūs iškeliavote.+
5 Kai Jehova bus įvedęs jus į kanaaniečių, hetitų, amoritų, hivų ir jebusiečių kraštą+ – į pienu ir medumi tekančią žemę,+ kurią, kaip yra prisiekęs jūsų protėviams, jis ketina jums atiduoti,+ – turėsite šitą mėnesį švęsti šventę.
6 Septynias dienas valgysite neraugintą duoną+ ir septintąją dieną surengsite iškilmes Jehovos garbei.
7 Septynias dienas valgysite tik neraugintą duoną,+ nieko su raugu tuo laiku pas jus nebus,+ nebus jokio raugo jūsų valdose.
8 Tą dieną paaiškinsite savo sūnums: ‘Ši šventė skirta priminti, ką Jehova dėl mūsų padarė, – kad išvedė mus iš Egipto.’+
9 Ši šventė tebus jums priminimas, tarsi ženklas ant rankos ar ant kaktos*,+ kad jūsų lūpose turi būti Jehovos įstatymas, nes Jehova savo galinga ranka išvedė jus iš Egipto.
10 Vykdysite šiuos nurodymus kasmet tam skirtu laiku.+
11 Kai Jehova bus įvedęs jus į kanaaniečių kraštą, kurį yra priesaika pažadėjęs jums ir jūsų protėviams,+
12 atiduosite Jehovai kiekvieną pirmagimį berniuką*, taip pat visų savo gyvulių pirmadėlius patinėlius. Jie priklauso Jehovai.+
13 Kiekvieną pirmadėlį asiliuką išpirksite avimi, o jeigu neišpirksite, turėsite nulaužti jam sprandą. Visus savo pirmagimius sūnus irgi turėsite išpirkti.+
14 Ateityje, kai jūsų sūnūs klaus: ‘Ką visa tai reiškia?’, atsakysite jiems: ‘Jehova savo galinga ranka išvedė mus iš Egipto, iš mūsų vergystės krašto.+
15 Kadangi faraonas buvo užsispyręs ir mūsų neišleido,+ Jehova išžudė Egipto žemėje visus žmonių pirmagimius ir užmušė gyvulių pirmadėlius.+ Štai kodėl mes aukojame Jehovai visus pirmadėlius patinėlius*, o visus savo pirmagimius sūnus išperkame.’
16 Tebus jums tai lyg ženklas ant rankos ar raištis ant galvos*,+ teprimins, kad Jehova savo galinga ranka išvedė jus iš Egipto.“
17 Faraonui izraelitus išleidus, Dievas nevedė jų trumpiausiu keliu, per filistinų žemę. „Jei žmonėms teks kariauti, jie ims gailėtis, kad išėjo, ir sugrįš į Egiptą“, – sakė jis.
18 Jis vedė žmones aplinkui, per dykumą Raudonosios jūros link.+ Izraelitai iš Egipto žemės traukė kovos gretomis.
19 Mozė išsigabeno ir Juozapo kaulus, mat Juozapas Izraelio sūnus buvo saikdinte prisaikdinęs: „Dievas tikrai jūsų nepamirš. Išeidami paimkite su savimi ir mano kaulus.“+
20 Izraelitai leidosi keliauti iš Sukotų ir įsirengė stovyklą Etame, dykumos paribyje.
21 Jehova ėjo pirma jų – dieną kaip debesies stulpas,+ o naktį kaip ugnies stulpas, nušviečiantis kelią. Taip žmonės galėjo keliauti ir dieną, ir naktį.+
22 Dieną nuo jų nesitraukė debesies stulpas, naktį – ugnies stulpas.+
Išnašos
^ Pažod. „Kiekvieną izraelitų pirmagimį, atveriantį įsčias“.
^ Pažod. „pašventinsi“.
^ Žr. priedą B15.
^ Pažod. „tarp akių“.
^ Pažod. „kiekvieną, kuris atveria įsčias“.
^ Pažod. „kiekvieną, kuris atveria įsčias“.
^ Pažod. „tarp akių“.
