Jozuės 9:1–27
9 Ši žinia pasiekė visus hetitų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių karalius+ – karalius tautų, gyvenančių vakarinėje Jordano pusėje,+ tai yra aukštumose, Šefeloje ir visoje Didžiosios jūros* pakrantėje+ priešais Libaną.
2 Išgirdę apie tai, kas nutiko, jie sudarė sąjungą kovoti prieš Jozuę ir Izraelį.+
3 O Gibeono gyventojai,+ sužinoję, ką Jozuė padarė Jerichui+ ir Ajui,+
4 ėmėsi gudrybės. Ant savo asilų jie užkrovė atsargų senuose maišuose, paėmė senų, apiplyšusių, sulopytų vynmaišių,
5 apsiavė sunešiotus, lopytus sandalus ir apsivilko nudriskusiais drabužiais. Taip pat pasiėmė sudžiūvusios, sužiedėjusios duonos.
6 Atėję pas Jozuę į stovyklą Gilgale,+ jie kalbėjo jam ir izraelitų vyrams: „Mes atkeliavome iš tolimo krašto. Sudarykite su mumis taikos sutartį.“
7 Bet izraelitai hivams+ atsakė: „O gal jūs gyvenate netoliese? Jei taip, kaipgi galėtume sudaryti sutartį su jumis?“+
8 Tie Jozuei atsakė: „Mes esame tavo tarnai*.“
Jozuė paklausė: „Tai kas jūs tokie ir iš kur atėjote?“
9 Tie atsakė: „Tavo tarnai atkeliavo iš labai tolimo krašto+ dėl tavo Dievo, Jehovos, vardo, nes girdėjome apie jo šlovę, apie visa, ką jis padarė Egipte+
10 ir ką padarė anapus Jordano su abiem amoritų karaliais – Hešbono karaliumi Sihonu+ ir Bašano karaliumi Ogu,+ kuris valdė Aštarote.
11 Mūsų seniūnai ir visi krašto gyventojai sakė: ‘Pasiimkite atsargų kelionei ir eikite jų sutikti. Sakykite jiems: „Mes jūsų tarnai,+ sudarykite su mumis taikos sutartį.“’+
12 Dieną, kai palikome namus ir iškeliavome pas jus, šita duona dar buvo karšta, o dabar, kaip matote, ji sudžiūvusi, sužiedėjusi.+
13 Ir šie vynmaišiai buvo nauji, kai juos pripildėme, o dabar jau suplyšę,+ mūsų drabužiai ir sandalai tolimoje kelionėje susidėvėjo.“
14 Tada vyrai paėmė jų atsargas ir patikrino, tačiau Jehovos dėl šito reikalo nesiteiravo.+
15 Ir Jozuė susitarė su jais dėl taikos+ ir sudarė sutartį, kad paliks juos gyvus, – tokį žodį davė jiems bendruomenės vadai.+
16 Praėjus trims dienoms po sutarties sudarymo, jie sužinojo, kad atvykėliai gyvena netoliese, jų kaimynystėje.
17 Izraelitai leidosi į kelią ir trečią dieną pasiekė jų miestus (tie miestai buvo Gibeonas,+ Kefyra, Beerotai ir Kirjat Jearimai+),
18 tačiau jų nepuolė, mat bendruomenės vadai buvo jiems prisiekę Jehova,+ Izraelio Dievu. Dėl to visa bendruomenė ėmė prieš vadus murmėti.
19 Tada vadai bendruomenei tarė: „Kadangi prisiekėme jiems Jehova, Izraelio Dievu, negalime jų liesti.
20 Darysime štai ką: mes davėme priesaiką, todėl paliksime juos gyvus, kad neužsitrauktume rūstybės.“+
21 Dar vadai pridūrė: „Telieka jie gyvi ir tegu renka* malkas ir neša vandenį mūsų bendruomenei.“ Toks buvo vadų sprendimas dėl gibeoniečių.
22 Jozuė pasišaukė juos ir sakė: „Kodėl mus apgavote sakydami: ‘Esame iš labai toli’, nors iš tikro gyvenate tarp mūsų?+
23 Tad nuo šiol esate prakeikti!+ Visada būsite vergai – rinksite* malkas ir nešite vandenį mano Dievo Namams.“
24 Tie atsakė Jozuei: „Tavo tarnams buvo papasakota, kad Jehova, tavo Dievas, yra įsakęs savo tarnui Mozei atiduoti jums visą kraštą ir išnaikinti jo gyventojus.+ Mes bijojome dėl savo gyvybės*, drebėjome prieš jus iš baimės,+ todėl taip ir pasielgėme.+
25 Dabar esame tavo rankose. Daryk su mumis, kas patinka, kaip tau atrodo teisinga.“
26 Taip Jozuė ir padarė – jis išgelbėjo juos nuo izraelitų rankos, neleido išžudyti.
27 Jozuė nusprendė, kad nuo tos dienos jie bus vergai bendruomenėje – rinks* malkas ir neš vandenį+ Jehovos aukurui visur, kur tik jis* nurodys,+ ir taip yra iki šiol.+
Išnašos
^ T. y. Viduržemio jūros.
^ Arba „vergai“.
^ Arba „kerta“.
^ Arba „kirsite“.
^ Arba „kirs“.
^ T. y. Dievas.
