Patarlių 14:1–35

  • „Tik paties žmogaus širdis supranta savąjį kartėlį“ (10)

  • Kelias, kuris atrodo teisingas, gali nuvesti į mirtį (12)

  • Lengvatikis tiki viskuo, ką girdi (15)

  • Su turtuoliu draugauti nori daugelis (20)

  • „Rami širdis teikia kūnui gyvastį“ (30)

14  Išmintinga moteris stato savo namus,+o kvaila griauna juos savo rankomis.   Kas eina dorybės takais, bijo Jehovos,o kas vaikšto kreivais keliais, jį niekina.   Išdidi kvailio burna plaka kaip rykštė,o išmintingųjų lūpos apsaugo.   Kur nėra galvijų, ten ėdžios tuščios,o kur stiprus jautis, ten gausus derlius.   Patikimas liudytojas nemeluoja,o netikras meluoja su kiekvienu atsikvėpimu.+   Šaipūnas ieško išminties ir neranda,o protingas supratimo įgyja be vargo.+   Šalinkis kvailio,nes išmanymo jo lūpose nerasi.+   Protingas žmogus supranta, kokiu keliu eina, nes turi išminties,o kvailį suklaidina jo paties kvailumas*.+   Kvailys iš savo kaltės tik juokiasi,+o dorieji stengiasi susitaikyti. 10  Tik paties žmogaus širdis supranta savąjį kartėlį,svetimas nepermanys ir jos džiaugsmo. 11  Nedorėlio namai bus išgriauti,+o teisiojo palapinė klestės. 12  Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas,+galiausiai nuveda į mirtį.+ 13  Net kai žmogus juokiasi, jam gali gelti širdį,ir linksmybė gali baigtis sielvartu. 14  Suktos širdies žmogus sulauks atpildo už savo elgesį,+geras žmogus irgi gaus atlygį už savo darbus.+ 15  Lengvatikis tiki viskuo, kas jam sakoma,o protingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.+ 16  Išmintingas žmogus atsargus ir gręžiasi nuo nedorybės,o kvailys yra ūmus ir pernelyg pasitiki savimi. 17  Kas greit užsiplieskia, tas pasielgia kvailai,+kas visa gerai apsvarsto, tas nekenčiamas. 18  Lengvatikis paveldi kvailystę,o protingas vainikuojamas išmanymu.+ 19  Blogas žmogus nusilenks gerajam,nedorėlis – prie teisiojo vartų. 20  Varguolio net artimas žmogus nekenčia,+o su turtingu draugauti nori daugelis.+ 21  Kas neapkenčia artimo, tas nusideda,kas vargdienio pasigaili, tas laimingas.+ 22  Negi tie, kas rezga pikta, neišklys iš kelio? O tuos, kas daro gera, lydi gerumas* ir ištikimybė.+ 23  Kiekvienas darbas duoda naudos,o tuščios šnekos tik į skurdą veda.+ 24  Išmintingo žmogaus vainikas yra jo turtai,o kvailiui belieka jo kvailystė.+ 25  Tiesakalbis liudytojas gelbsti gyvybes,o suktas meluoja su kiekvienu atsikvėpimu. 26  Kas bijo Jehovos, tas tvirtai juo pasitiki,+ir jo vaikai turės sau priebėgą.+ 27  Jehovos baimė – gyvenimo šaltinis,ji saugo, kad neįkliūtum į mirties pinkles. 28  Karaliaus didybė – gausi tauta,+o valdovas be tautos yra žlugęs. 29  Kas neskuba supykti, tas yra įžvalgus,+o nekantruolis visiems rodo savo kvailumą.+ 30  Rami širdis teikia kūnui gyvastį,o pavydas pūdo kaulus.+ 31  Kas skriaudžia vargšą, įžeidžia jo Kūrėją,+o kas vargdienio pasigaili, tas jo Kūrėją pašlovina.+ 32  Nedorėlį jo nedorumas pražudys,o teisiajam jo dorumas* bus priebėga.+ 33  Protingo žmogaus išmintis ilsisi širdyje,+o kvailio išminčiai būtina pasireikšti. 34  Teisumas tautą išaukština,+o nuodėmė užtraukia negarbę. 35  Sumanus tarnas pelno karaliaus malonę,+o kuris elgiasi begėdiškai, užsitraukia jo rūstybę.+

Išnašos

Arba galbūt „o kvailys savo kvailumu kitus suklaidina“.
Arba „ištikima meilė“.
Arba „ištikimybė“. Žr. žodynėlyje „ištikimybė Dievui“.