Patarlių 9:1–18

  • Išmintis kviečia (1–12)

    • „Aš dovanosiu tau daugybę dienų“ (11)

  • Kvaila moteris šaukia praeiviams (13–18)

    • „Vogtas vanduo skanus“ (17)

9  Išmintis pasistatė namus,nutašė jiems septynis stulpus.   Ji paruošė mėsos,sutaisė gardaus vynoir padengė stalą.   Tada išsiuntė savo tarnaites,kad nuo aukštumų paskelbtų miestui:+   „Teateina visi, kam stinga išmanymo.“ Neturintiems nuovokos* ji sako:   „Ateikite, ragaukite mano duonosir gerkite mano sutaisyto vyno.   Palikite neišmanymą*, ir gyvensite.+ Eikite supratimo keliu.“+   Kas imasi mokyti šaipūną, prisikviečia jo panieką,+kas drausmina nedorėlį, nuo jo tik nukentės.   Nedrausmink pašaipūno, nes jis tavęs už tai nekęs.+ Drausmink išmintingą žmogų, ir jis tave mylės.+   Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis,+mokyk teisųjį, ir jis dar daugiau išmoks. 10  Jehovos baimė yra išminties pradžia,+Švenčiausiojo pažinimas+ – kelias į supratimą. 11  Aš dovanosiu tau daugybę dienų,+prie gyvenimo pridėsiu daugelį metų. 12  Jei tapai išmintingas, tai savo paties labui,jei esi šaipūnas, pats už tai ir kentėsi. 13  Kvaila moteris yra triukšminga,+ji nieko neišmano, nieko nesupranta. 14  Sėdėdama savo namų tarpduryjear ant krėslo miesto aukštumose,+ 15  ji šaukia praeiviams,einantiems pro šalį savo keliu: 16  „Kam stinga išmanymo, ateikite šen!“ Neturintiems nuovokos*+ ji sako: 17  „Vogtas vanduo skanus,slapčia valgoma duona gardi.“+ 18  Tokie nežino, kad jos lankytojus mirtis praryja,kad jos svečiai jau kapo* gelmėse.+

Išnašos

Pažod. „širdies“.
Arba „neišmanėlius“.
Pažod. „širdies“.
Arba „Šeolo“. Žr. žodynėlį.