Pradžios 35:1–29
35 Dievas paliepė Jokūbui: „Kelkis, eik į Betelį+ ir tenai apsistok. Atkeliavęs pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo.“+
2 Jokūbas savo šeimynai ir visiems, kas buvo su juo, tarė: „Pašalinkite svetimus dievus, kokius tik turite,+ apsivalykite, persirenkite švariais drabužiais
3 ir kilkime visi į Betelį. Ten aš pastatysiu aukurą Dievui, išklausiusiam mane mano nelaimės dieną ir lydėjusiam mane kiekviename žingsnyje.“+
4 Taigi jie surinko visus svetimus dievus, kokius tik turėjo, išsisegė iš ausų auskarus ir atidavė Jokūbui, o šis pakasė* juos po didžiuoju medžiu netoli Sichemo.
5 Jiems iškeliavus Dievas sukėlė tokį siaubą aplinkinių miestų gyventojams, kad šie Jokūbo sūnų vytis nedrįso.
6 Galiausiai Jokūbas atkeliavo į Lūzą,+ tai yra Betelį, esantį Kanaano žemėje, – atkeliavo jis pats ir visi jo žmonės.
7 Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Beteliu*, nes ten Dievas buvo jam apsireiškęs, kai jis bėgo nuo savo brolio.+
8 Vėliau mirė Rebekos žindyvė Debora.+ Ją palaidojo prie Betelio, po ąžuolu. Tą medį Jokūbas pavadino Alon Bakutu*.
9 Jokūbui toliau keliaujant iš Padan Aramo, Dievas jam vėl apsireiškė ir jį palaimino.
10 Dievas jam tarė: „Tavo vardas Jokūbas,+ tačiau nuo šiol vadinsiesi nebe Jokūbas, o Izraelis.“ Nuo tada jį vadino Izraeliu.+
11 Dievas jam dar kalbėjo: „Aš esu visagalis Dievas.+ Būk vaisingas ir tegausėja tavo palikuonių. Iš tavęs kils tautos ir gausinga bendruomenė,+ iš tavęs* kils karaliai.+
12 Kraštą, kurį esu atidavęs Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau, o po tavęs – tavo palikuoniams.“+
13 Tada Dievas pasitraukė, o Jokūbas liko ten, kur jie kalbėjosi.
14 Toje vietoje, kur kalbėjosi su Dievu, Jokūbas pastatė paminklinį akmenį. Jis išliejo ant to akmens liejamąją atnašą ir užpylė aliejaus.+
15 Vietą, kur Dievas su juo kalbėjosi, Jokūbas vadino Beteliu.+
16 Paskui iš Betelio visi leidosi keliauti toliau. Dar likus geram kelio galui iki Efratos, Rachelė pradėjo gimdyti, ir gimdymas buvo labai sunkus.
17 Jai kenčiant didelius skausmus, pribuvėja kalbėjo: „Nebijok, ir šįkart turėsi sūnų.“+
18 Rachelė jau merdėjo. Gyvybei beužgęstant ji davė sūnui vardą Ben Onis*, bet tėvas jį pavadino Benjaminu*.+
19 Taigi Rachelė mirė ir buvo palaidota netoli kelio, vedančio į Efratą, tai yra Betliejų.+
20 Ant jos kapo Jokūbas pastatė paminklinį akmenį. Tas akmuo stovi ten iki pat šios dienos.
21 Izraelis keliavo toliau. Palapinę jis pasistatė anapus Edero bokšto.
22 Izraeliui gyvenant tame krašte, Rubenas sugulė su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis apie tai sužinojo.+
Jokūbas turėjo 12 sūnų.
23 Lėja pagimdė jam pirmagimį Rubeną,+ paskui Simeoną, Levį, Judą, Isacharą ir Zabuloną.
24 Rachelė pagimdė Juozapą ir Benjaminą.
25 Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs buvo Danas ir Naftalis,
26 o Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs – Gadas ir Ašeras. Šie sūnūs Jokūbui gimė Padan Arame.
27 Galiausiai Jokūbas atkeliavo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę,+ ties Kirjat Arba, tai yra Hebronu, – į kraštą, kuriame kadaise buvo apsigyvenę Izaokas ir Abraomas.+
28 Izaokas buvo 180 metų,+
29 kai išleido paskutinį atodūsį. Nugyvenęs ilgą amžių, pasisotinęs dienomis, jis mirė, nuėjo ten, kur protėviai*. Tėvą palaidojo abu jo sūnūs – Ezavas ir Jokūbas.+
Išnašos
^ Arba „paslėpė“.
^ Išvertus – „Betelio Dievas“.
^ Išvertus – „verksmo ąžuolas“.
^ Pažod. „iš tavo strėnų“.
^ Išvertus – „dešinės sūnus“.
^ Išvertus – „skausmo sūnus“.
^ Hebr. tekste čia pavartotas vaizdingas posakis, reiškiantis mirtį.
