Pradžios 7:1–24

  • Žmonės ir gyvūnai sueina į laivą (1–10)

  • Žemę apsemia tvano vandenys (11–24)

7  Jehova Nojui pasakė: „Įeik į laivą su visa savo šeimyna, nes mano akyse vienintelis iš šios kartos žmonių esi teisus.+  Iš visų švariųjų gyvūnų pasiimk po septynetą*+ – patinus su patelėmis, o iš kiekvienos rūšies nešvariųjų gyvūnų pasiimk po du – patiną ir patelę,  taip pat iš dangaus sparnuočių* po septynetą* – patinus su patelėmis, kad jų palikuoniai išliktų ir pasklistų visoje žemėje.+  Jau po septynių dienų siųsiu į žemę lietų,+ ir lis 40 dienų ir 40 naktų.+ Nušluosiu nuo žemės paviršiaus visą gyvybę, visa, ką esu sukūręs.“+  Nojus padarė visa, ką Jehova liepė.  Kai tvano vandenys apsėmė žemę, Nojui buvo 600 metų.+  Prieš tvanui prasidedant, jis su sūnumis, žmona ir sūnų žmonomis įėjo į laivą.+  Visi švarieji gyvūnai, visi nešvarieji gyvūnai, visi paukščiai ir visi sausumos padarai+  suėjo į laivą pas Nojų poromis – patinas su patele, kaip Dievas ir buvo Nojui paliepęs. 10  Praėjus septynioms dienoms, žemę užplūdo tvano vandenys. 11  Šešišimtaisiais Nojaus gyvenimo metais, antro mėnesio septynioliktą dieną, – tą dieną pratrūko visi didžiųjų gelmių šaltiniai ir atsidarė dangaus vandenų užtvaros.+ 12  Ir pliaupė lietus žemėje 40 dienų ir 40 naktų. 13  Tą dieną Nojus įėjo į laivą su savo sūnumis Semu, Chamu ir Jafetu,+ su savo žmona ir su trimis sūnų žmonomis.+ 14  Įėjo jie ir visų rūšių žvėrys, visų rūšių gyvuliai, visų rūšių žemės ropliai*, taip pat visų rūšių skrajūnai – visokie paukščiai ir visokie sparnuoti gyviai. 15  Visų rūšių padarai, alsuojantys gyvybe,* suėjo poromis pas Nojų į laivą. 16  Kaip Dievas ir buvo Nojui paliepęs, suėjo visokie gyvūnai – patinai ir patelės. Tada Jehova uždarė laivo duris. 17  Lietus žemėje nepaliovė 40 dienų, vandens vis daugėjo. Vanduo pakėlė laivą ir šis plūduriavo aukštai virš žemės paviršiaus. 18  Vanduo apsėmė žemę ir nepaliaujamai kilo, o laivas plūduriavo paviršiuje. 19  Vandenys žemėje taip pakilo, kad apsėmė visus aukštuosius kalnus po dangumi+ 20  ir tyvuliavo 15 uolekčių* virš kalnų. 21  Pražuvo visos būtybės, gyvenančios sausumoje: paukščiai, gyvuliai, žvėrys ir visokie knibždantys padarai,+ taip pat visi žmonės.+ 22  Visi sausumos gyventojai, turintys šnervėse gyvybės kvapą*, žuvo.+ 23  Taip Dievas nušlavė nuo žemės paviršiaus visa, kas gyva. Žmonės, gyvuliai, ropliai ir dangaus sparnuočiai – visa buvo nušluota.+ Gyvi išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo laive.+ 24  Tvano vandenys žemėje laikėsi 150 dienų.+

Išnašos

Arba galbūt „po septynias poras“.
Hebr. žodis gali reikšti paukščius ir kitus skraidančius gyvius, pavyzdžiui, vabzdžius.
Arba galbūt „po septynias poras“.
Hebr. žodis tikriausiai reiškia ne tik roplius, bet ir kitokių rūšių gyvūnus, pavyzdžiui, graužikus ir vabzdžius.
Arba „turintys gyvybės dvasią“.
Uolektis buvo lygi 44,5 cm. Žr. priedą B14.
Pažod. „gyvybės dvasios kvapą“.