Ezechielio 10:1–22
10 Virš plokštumos, kuri plytėjo kerubams virš galvų, mačiau kažką panašaus į safyrą – kažką primenančio sostą.+
2 Lininiu apdaru vilkinčiam vyrui+ Dievas paliepė: „Įženk į vietą tarp ratų,+ po kerubais, pasemk rieškučiomis žarijų,+ kurios yra tarp kerubų, ir sviesk jas ant miesto.“+ Man bežiūrint, vyras ten įėjo.
3 Kai vyras ten įėjo, kerubai stovėjo į dešinę nuo Namų, ir vidinį kiemą pripildė debesis.
4 Jehovos šlovė+ pakilo nuo kerubų ir nusileido prie Namų slenksčio. Namus pripildė debesis,+ o kiemą nušvietė Jehovos šlovės spindesys.
5 Kerubų sparnai taip ūžė, kad buvo girdėti išoriniame kieme; tas garsas buvo toks, tarsi pats Visagalis kalbėtų.+
6 Tada lininiu apdaru vilkinčiam vyrui Dievas paliepė: „Iš vietos tarp ratų ir kerubų paimk žarijų.“ Tas įėjo ir atsistojo prie vieno iš ratų.
7 Tada vienas iš kerubų ištiesė ranką link ugnies, degančios tarp kerubų,+ ir paėmęs žarijų subėrė jas lininiu apdaru vilkinčiam vyrui+ į rieškučias. Šis tomis žarijomis nešinas išėjo.
8 Kerubams po sparnais buvo kažkas panašaus į žmogaus rankas.+
9 Tame regėjime mačiau šalia kerubų keturis ratus – po vieną šalia kiekvieno iš kerubų. Tie ratai žėrėjo kaip chrizolitas.+
10 Visi keturi buvo vienodi ir atrodė tarsi būtų iš dviejų ratų – tarsi vienas ratas būtų kitame rate.
11 Jie galėjo riedėti bet kuria iš keturių krypčių ir keisti kryptį nė nepasisukdami. Jie nepasisukdami riedėjo į tą pusę, į kurią žvelgė veidas*.
12 Kiekvieno kerubo kūnas – nugara, rankos, sparnai – ir ratai šalia kiekvieno iš jų, visi keturi, buvo pilni akių.+
13 Aš išgirdau, kaip kažkoks balsas sušuko: „Ratai, pirmyn!“
14 Kiekvienas* turėjo keturis veidus. Pirmasis veidas buvo kerubo, antrasis – žmogaus, trečiasis – liūto, ketvirtasis – erelio.+
15 Kerubams pakilus (tai buvo tos pačios būtybės, kurias buvau matęs prie Kebaro upės)+
16 ir pajudėjus iš vietos, ratai imdavo judėti kartu su jais. Kai kerubai išskleisdavo sparnus ir pakildavo aukštai virš žemės, ratai nuo jų nesitraukdavo, likdavo greta.+
17 Kai kerubai sustodavo, sustodavo ir ratai. Kai kerubai pakildavo, pakildavo ir ratai, nes ratuose buvo dvasia, vedanti tas būtybes*.
18 Tada Jehovos šlovė+ pasitraukė nuo Namų slenksčio ir sustojo virš kerubų.+
19 Kerubai išskleidė sparnus ir pakilo mano akyse virš žemės. Kartu su jais pakilo ir ratai. Jie sustojo ties Jehovos Namų rytiniais vartais. Virš kerubų laikėsi Izraelio Dievo šlovė.+
20 Tai buvo tos pačios būtybės, kurias regėjau prie Kebaro upės po Izraelio Dievo sostu,+ taigi supratau, kad jos yra kerubai.
21 Visi keturi turėjo keturis veidus, keturis sparnus, o po sparnais – kažką panašaus į žmogaus rankas.+
22 Jų veidai buvo tokie pat, kaip ir anų būtybių, kurias buvau regėjęs prie Kebaro upės.+ Tos būtybės ėjo tiesiai.+
Išnašos
^ Pažod. „galva“.
^ T. y. kiekvienas iš kerubų.
^ Pažod. „nes ratuose buvo tų būtybių dvasia“.
