Galatams 3:1–29
3 O neprotingi galatai! Kas jus užbūrė?+ Juk jums taip aiškiai buvo papasakota apie Jėzų Kristų, kurį prikalė prie stulpo!+
2 Vieno dalyko tenoriu jus paklausti: ar dvasią gavote dėl to, kad laikėtės įstatymo, ar dėl to, kad patikėjote tuo, ką išgirdote?+
3 Negi jūs tokie neprotingi? Pradėjote kliaudamiesi dvasia, o baigti norite kliaudamiesi kūnu?+
4 Argi šitiek iškentėjote tuščiai? Labai tikiuosi, kad ne tuščiai.
5 Taigi, ar tas, kuris teikia jums dvasią ir daro tarp jūsų stebuklus,+ daro tai dėl to, kad laikotės įstatymo, ar dėl to, kad patikėjote tuo, ką išgirdote?
6 Juk ir Abraomas „patikėjo Jehova*, todėl buvo pripažintas teisiu“.+
7 Jūs, be abejo, žinote: Abraomo sūnūs yra tie, kurie tiki.+
8 Kad Dievas pripažins kitataučius teisiais dėl jų tikėjimo, buvo numatyta Raštuose, juk Abraomui iš anksto buvo paskelbta tokia gera naujiena: „Per tave bus palaimintos visos tautos.“+
9 Todėl kaip Abraomas buvo laiminamas dėl tikėjimo, taip laiminami visi, kurie tiki.+
10 Juk virš visų, kurie kliaujasi įstatymo darbais, kybo prakeikimas, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris nesilaiko visų dalykų, surašytų Įstatymo ritinyje, ir jų nevykdo.“+
11 Aišku tai, kad joks žmogus Dievo akivaizdoje nėra pripažįstamas teisiu dėl klusnumo įstatymui,+ nes parašyta: „Teisusis bus gyvas dėl tikėjimo.“+
12 Įstatymo pagrindas nėra tikėjimas. „Kas šių dalykų laikysis, gyvens“,+ – sakoma jame.
13 Kristus mus atpirko+ ir išvadavo+ iš įstatymo prakeikimo. Jis tapo prakeiktuoju vietoj mūsų, mat parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kabo ant stulpo.“+
14 Taip įvyko, kad per Jėzų Kristų Abraomo palaiminimas tektų tautoms+ ir kad dėl savo tikėjimo gautume žadėtąją dvasią.+
15 Broliai, pateiksiu pavyzdį iš žmonių gyvenimo: kai kas nors patvirtina sutartį, net jei tai būtų tik žmogus, niekas kitas jos nebegali panaikinti ir nieko prie jos negali pridėti.
16 Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui*.+ Nepasakyta: „Ir palikuoniams“, tarsi jų būtų daug. Minimas vienas: „Ir tavo palikuoniui“, o jis yra Kristus.+
17 Taigi pasakysiu štai ką. Įstatymas negali panaikinti Dievo patvirtintos sandoros ir atšaukti jo pažado, juk įstatymas atsirado praėjus keturiems šimtams trisdešimt metų.+
18 Jeigu paveldas priklauso pagal įstatymą, tai ne dėl to, kad buvo pažadėtas; o Abraomui Dievas paveldą padovanojo duodamas pažadą.+
19 Tai kam tada įstatymas? Jis buvo pridėtas tam, kad atskleistų nusižengimus,+ ir turėjo galioti, kol ateis palikuonis,+ kuriam pažadas yra skirtas. Įstatymas buvo perduotas per angelus+ ir paskelbtas per tarpininką.+
20 Kai sandora vienašalė, tarpininko nereikia, o Dievas tokią sandorą ir sudarė.
21 Tad ar įstatymas prieštarauja Dievo pažadams? Anaiptol! Jeigu būtų duotas įstatymas, kuris galėtų suteikti gyvybę, tada teisumą išties galėtume įgyti laikydamiesi įstatymo.
22 Bet Raštai parodė, kad visa yra įkalinusi nuodėmė, idant žadėtasis palaiminimas atitektų tiems, kurie turi tikėjimą – tikėjimą Jėzumi Kristumi.
23 Iki tikėjimui ateinant, įstatymas mus sergėjo, ir mes įkalinti laukėme, kada tikėjimas bus apreikštas.+
24 Taip įstatymas tapo mūsų sergėtoju*, vedančiu pas Kristų,+ kad būtume pripažinti teisiais dėl tikėjimo.+
25 Tikėjimui atėjus,+ nebesame sergėtojo žinioje.+
26 Esate Dievo sūnūs+ dėl to, kad tikite Kristų Jėzų.+
27 Juk jūs visi, pakrikštyti, kad būtumėte viena su Kristumi, tapote į jį panašūs.+
28 Tarp jūsų nėra nei žydo, nei graiko,+ nėra nei vergo, nei laisvojo,+ nėra nei vyro, nei moters+ – jūs visi esate viena su Kristumi Jėzumi.+
29 O kadangi priklausote Kristui, esate tikri Abraomo palikuoniai*,+ Dievo pažadėto palaiminimo+ paveldėtojai.+
