Jono 4:1–54
4 Viešpats sužinojo, kad fariziejai išgirdo jį turint ir krikštijant+ daugiau mokinių negu Jonas
2 (tiesa, Jėzus pats nekrikštijo, tik jo mokiniai),
3 todėl paliko Judėją ir vėl iškeliavo į Galilėją.
4 Jėzui reikėjo eiti per Samariją.
5 Ir štai jis pasiekė Samarijos miestą Sicharą, esantį netoli lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.+
6 Ten buvo Jokūbo šulinys*.+ Bekeliaudamas Jėzus pavargo, todėl atsisėdo prie to šulinio. Buvo maždaug šešta valanda*.
7 Viena moteris, samarietė, atėjo pasisemti vandens. Jėzus jai tarė: „Duok man gerti.“
8 (Jo mokiniai tuo metu buvo išėję į miestą nupirkti maisto.)
9 Samarietė jo paklausė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)+
10 Jėzus jai atsakė: „Jei žinotum apie Dievo dovaną+ ir kas yra tas, kuris tau sako: ‘Duok man gerti’, pati jo paprašytum ir jis tau gyvojo vandens duotų.“+
11 Moteris tarė: „Gerbiamasis, tu net kibiro vandeniui pasemti neturi, o šulinys gilus. Tad kaip gali turėti to gyvojo vandens?
12 Tu juk nesi didesnis už mūsų protėvį Jokūbą, kuris paliko mums šitą šulinį ir gėrė iš jo pats, jo sūnūs ir jo gyvuliai?“
13 Jėzus jai atsakė: „Kas tik gers šitą vandenį, ir vėl trokš.
14 O kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius,+ ir vanduo, kurį jam duosiu, jame taps trykštančia versme, teikiančia amžiną gyvenimą.“+
15 Tada moteris paprašė: „Gerbiamasis, duok man to vandens, kad nebetrokščiau ir man nebereikėtų vaikščioti čionai semtis!“
16 Jėzus tarė jai: „Eik, pasikviesk vyrą ir sugrįžk čia.“
17 Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro.“ Jėzus tarė: „Tiesą pasakei: ‘Vyro aš neturiu.’
18 Juk esi turėjusi penkis vyrus, o dabartinis nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei.“
19 Moteris tarė: „Gerbiamasis, matau, kad tu esi pranašas.+
20 Mūsų protėviai garbino Dievą ant šito kalno, o jūs sakote, kad vieta, kur reikia jį garbinti, yra Jeruzalėje.“+
21 Jėzus pasakė: „Tikėk manimi, moterie: ateina valanda, kai Tėvą garbinsite ne ant šito kalno ir ne Jeruzalėje.
22 Jūs garbinate, ko nepažįstate,+ o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas prasideda nuo žydų.+
23 Tačiau ateina valanda – tiesą sakant, ji jau prasidėjo, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasia ir tiesa, nes Tėvas tokių garbintojų ieško.+
24 Dievas yra dvasia,+ ir jo garbintojai turi garbinti jį dvasia ir tiesa.“+
25 Moteris jam tarė: „Žinau, kad ateina Mesijas, vadinamas Kristumi. Atėjęs jis viską mums išaiškins.“
26 Ir Jėzus jai pasakė: „Jis – tai aš, kuris su tavimi kalbu.“+
27 Tuo metu grįžo jo mokiniai. Jie stebėjosi, kad jis kalbasi su moterimi, tačiau nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ ar: „Kodėl su ja kalbiesi?“
28 Moteris palikusi ąsotį nuėjo į miestą ir visus ragino:
29 „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik nebus jis Kristus?“
30 Žmonės išėjo iš miesto ir patraukė pas jį.
31 Mokiniai Jėzui tarė: „Rabi̇̀,+ pavalgyk.“
32 Bet jis atsakė: „Aš turiu maisto, apie kurį jūs nežinote.“
33 Tad mokiniai ėmė tarpusavyje kalbėtis: „Negi kas nors atnešė jam valgyti?“
34 Jėzus jiems tarė: „Mano maistas – vykdyti valią to, kuris mane siuntė,+ ir atlikti jo pavestą darbą.+
35 Argi jūs nesakote, kad dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis? Sakau jums: pakelkite akis ir pažvelkite į laukus – jie baltuoja prinokę pjūčiai.+ Jau
36 pjovėjas gauna atlygį ir surenka derlių amžinam gyvenimui, kad drauge džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas.+
37 Čia išties tinka posakis: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna.’
38 Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, dėl kurio jums neteko plušėti. Kiti plušo, o jūs tik naudojatės jų darbu.“
39 Daug tame mieste gyvenančių samariečių įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių, mat ji liudijo: „Jis pasakė man viską, ką esu padariusi.“+
40 Todėl atėję pas Jėzų samariečiai prašė jį pas juos pasilikti. Ir jis pasiliko ten dvi dienas.
41 Dėl jo žodžių įtikėjo kur kas daugiau.
42 Žmonės tai moteriai sakė: „Dabar mes tikime jau ne dėl tavo šnekos. Patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio gelbėtojas.“+
43 Po tų dviejų dienų Jėzus iškeliavo į Galilėją.
44 Jis pats sakė, kad pranašas savo tėviškėje pagarbos nesusilaukia.+
45 Bet kai atvyko į Galilėją, galilėjiečiai jį priėmė. Jie buvo matę visa, ką jis padarė per šventę Jeruzalėje,+ nes buvo į tą šventę nuėję.+
46 Taigi Jėzus vėl atkeliavo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu.+ Kafarnaume gyveno vienas karaliaus tarnautojas; jo sūnus sirgo.
47 Išgirdęs, kad Jėzus iš Judėjos atvyko į Galilėją, tas žmogus atėjo pas jį ir ėmė prašyti, kad šis ateitų ir jo sūnų išgydytų. Tuo metu vaikas jau buvo prie mirties.
48 Tačiau Jėzus jam tarė: „Kol nepamatote ženklų ir stebuklų, tol netikite.“+
49 Karaliaus tarnautojas jam pasakė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikelis nenumirė.“
50 Jėzus tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas.“+ Žmogus patikėjo Jėzaus ištartais žodžiais ir iškeliavo.
51 Tarnautojui grįžtant, priešais atėjo jo vergai ir pranešė, kad berniukas gyvas*.
52 Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnus ėmė taisytis. Tie atsakė: „Karštis jam atslūgo vakar septintą valandą*.“
53 Taip tėvas sužinojo, kad tai buvo tą valandą, kai Jėzus jam pasakė: „Tavo sūnus gyvas.“+ Ir įtikėjo jis pats ir visi jo namiškiai.
54 Taigi tai buvo antras kartas, kai Jėzus grįžo iš Judėjos į Galilėją ir padarė stebuklą.+
Išnašos
^ Arba „šaltinis“.
^ Mūsų laiku – maždaug dvylikta valanda dienos.
^ Arba „sveiksta“.
^ Mūsų laiku – apie pirmą valandą dienos.
