Mato 15:1–39
15 Tada iš Jeruzalės pas Jėzų atėjo fariziejų ir Raštų aiškintojų.+ Jie klausė:
2 „Kodėl tavo mokiniai laužo prosenių tradiciją? Antai prieš valgį jie neapsiplauna rankų*.“+
3 Jėzus jiems atsakė: „O kodėl jūs dėl savo tradicijos laužote Dievo įsakymą?+
4 Štai Dievas pasakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’+ ir: ‘Kas keikia tėvą ar motiną, bus nubaustas mirtimi.’+
5 O jūs sakote: ‘Kas taria savo tėvui ar motinai: „Visa, kuo galėčiau tave paremti, esu paskyręs kaip dovaną Dievui“,+
6 tas neprivalo pagerbti savo tėvo.’ Šitaip dėl savo tradicijos jūs atmetėte Dievo žodį.+
7 Veidmainiai! Taikliai apie jus pasakė pranašas Izaijas:+
8 ‘Šie žmonės garbina mane lūpomis, bet jų širdis nuo manęs nutolusi.
9 Veltui jie mane garbina, nes tik žmonių išgalvotų priesakų moko.’“+
10 Tada jis susikvietė minią ir pasakė: „Klausykitės ir supraskite, ką jums sakau!+
11 Žmogų suteršia ne tai, kas įeina į burną. Žmogų suteršia tai, kas išeina iš burnos.“+
12 Tada prie jo priėjo mokiniai ir tarė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino dėl tavo žodžių?“+
13 Jėzus atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio mano dangiškasis Tėvas nesodino, bus išrautas.
14 Palikite juos. Jie – akli vedliai. O jeigu aklas aklą ves, abu įkris į duobę.“+
15 Petras atsiliepė: „Paaiškink mums tą palyginimą.“
16 Jėzus atsakė: „Negi ir jūs dar nesuprantate?+
17 Argi nežinote, kad visa, kas įeina į burną, patenka į vidurius ir paskui atsiduria išvietėje?
18 O kas išeina iš burnos, kyla iš širdies, ir tai suteršia žmogų.+
19 Juk iš širdies išeina pikti sumanymai:+ žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai*, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.
20 Štai tokie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neapsiplovus rankų nesuteršia.“
21 Išėjęs iš ten, Jėzus nukeliavo į Tyro ir Sidono kraštą.+
22 Ir štai atėjo viena tenykštė finikietė*. „Viešpatie, Dovydo Sūnau! Pagailėk manęs! – maldavo ji. – Mano dukterį baisiai kankina demonas!“+
23 Tačiau Jėzus neatsakė jai nė žodžio. Mokiniai priėję ėmė raginti jį: „Liepk jai pasitraukti, nes ji vis šaukia mums įkandin.“
24 Jėzus tarė: „Aš siųstas tik pas Izraelio namų prapuolusias avis.“+
25 Tada moteris priėjo ir parpuolusi jam po kojų prašė: „Viešpatie, padėk man!“
26 Jis atsiliepė: „Nedera imti iš vaikų duoną ir mesti šuniukams.“
27 Moteris tarė: „Taip, Viešpatie. Bet argi šuniukai neėda trupinėlių, nukritusių nuo šeimininkų stalo?“+
28 Tada Jėzus jai atsakė: „Didis tavo tikėjimas, moterie! Teįvyksta tai, ko tu nori.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.
29 Iš ten Jėzus atkeliavo prie Galilėjos ežero+ ir užlipo ant kalno. Jam ten besėdint,
30 prie jo susirinko daugybė žmonių. Jie atsivedė luošų, sužalotų, aklų, nebylių ir daug kitokių ligonių, suguldė Jėzui prie kojų, ir šis juos išgydė.+
31 Minia negalėjo atsistebėti, kad nebyliai kalba, raišieji pasveiksta, luošiai vaikšto, neregiai mato, ir šlovino Izraelio Dievą.+
32 Jėzus pasikvietė savo mokinius ir tarė: „Gaila man žmonių,+ nes jie jau trys dienos su manimi ir neturi ko valgyti. Nenoriu paleisti jų alkanų, kad kelyje nenusilptų.“+
33 Mokiniai atsakė: „Iš kur mums šioje dykynėje gauti užtektinai duonos tokiai didelei miniai pasotinti?“+
34 Jėzus paklausė: „Kiek papločių turite?“ Jie atsakė: „Septynis. Ir kelias žuveles.“
35 Jėzus paliepė žmonėms susėsti ant žemės.
36 Jis paėmė tuos septynis papločius ir žuvis, padėkojo Dievui, tada laužė papločius ir dalijo mokiniams, o šie – žmonėms.+
37 Visi pavalgė iki soties ir buvo surinkta septyni pilni krepšiai atlikusių gabaliukų.+
38 O valgančių buvo keturi tūkstančiai vyrų, taip pat daug moterų ir vaikų.
39 Paskui Jėzus paleido minią ir sėdęs į valtį nuplaukė į Magadano sritį.+
