Psalmynas 32:1–11
Dovydo maskilas*.
32 Laimingas žmogus, kuriam nusižengimas atleistas, kuriam nuodėmė dovanota*.+
2 Laimingas tas, kuriam Jehova neįskaito kaltės,+kurio dvasioje nėra apgaulės.
3 Kol tylėjau, nyko mano kaulai nuo nepaliaujamų dejonių,+
4 dieną naktį tavo ranka slėgė mane,+kaip vanduo per vasaros kaitrą išseko mano jėgos*. (Sela.)
5 Galiausiai savo nuodėmę tau išpažinau,savo kaltės nebeslėpiau.+
Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus Jehovai.“+
Ir mano kaltę, mano nuodėmes tu atleidai.+ (Sela.)
6 Todėl kiekvienas ištikimasis tau melsis,+kol tik leisiesi surandamas,+ir potvynio vandenys jo nepasieks.
7 Tu – mano slėptuvė,tu sergėsi mane sunkiu metu,+apsupsi džiugiais išgelbėjimo šūksniais.+ (Sela.)
8 „Aš mokysiu tave, rodysiu, kuriuo keliu eiti,+patarsiu lydėdamas akimis.+
9 Nebūk kaip arklys ar mulas, be išmanymo.+
Jų siautulį tik apynasriu ir kamanomis sutramdai,tik šitaip jie tau paklūsta.“
10 Nedorėliui tenka daug kentėti,o tą, kuris pasitiki Jehova, gaubia jo ištikimoji meilė.+
11 Džiaukitės Jehova ir būkite linksmi, teisieji,džiūgaukite, visi doraširdžiai!
