Po to, kai buvo išvaryti iš Edeno sodo, Adomas ir Ieva susilaukė daug vaikų. Pirmas jų sūnus Kainas užaugęs tapo žemdirbiu, o antras sūnus Abelis – piemeniu.

Vieną dieną Kainas ir Abelis aukojo Jehovai aukas. Ar žinai, kas yra auka? Tai ypatinga dovana Dievui. Abelio auka Dievui patiko, o Kaino auka jis nebuvo patenkintas. Todėl Kainas labai supyko. Jehova jį įspėjo: „Jei nenustosi pykti, padarysi ką nors bloga.“ Bet Kainas į perspėjimą nekreipė dėmesio.

Kainas tarė Abeliui: „Eime su manimi į laukus.“ Kai laukuose jiedu buvo vieni, Kainas užpuolė  savo brolį ir jį užmušė. Ką darė Jehova? Kainą nubaudė – išvarė toli nuo namų ir pasakė, kad niekada negalės pas šeimą sugrįžti.

Ko iš šios istorijos galime pasimokyti? Būna, kad kas nors vyksta ne taip, kaip norėtume. Galbūt tada supykstame. Jei kiti tai pastebi ir mus įspėja arba jei patys pajaučiame, kad kyla pyktis, stenkimės iškart nusiraminti. Neleiskime pykčiui mūsų užvaldyti.

Abelis mylėjo Jehovą ir darė, kas gera. Todėl Jehova saugo jį savo atmintyje. Kai žemėje bus rojus, Dievas Abelį prikels ir jis vėl gyvens.