Pakalbėkime apie jaunuolį, kuris išgelbėjo savo dėdei gyvybę. Jo dėdė buvo apaštalas Paulius. Paties jaunuolio vardo nežinome, bet tikrai žinome, kad kartą jis pasielgė labai drąsiai. Ar nori sužinoti, ką jis padarė? — —

Paulius buvo kalėjime Jeruzalėje. Jį suėmė už tai, kad skelbė apie Jėzų. Kai kurie blogi žmonės nekentė Pauliaus, todėl norėjo jį nužudyti. Jie susitarė: „Paprašysime kariuomenės vado, kad lieptų kareiviams atvesti Paulių į teismą. O mes pasislėpsime prie kelio ir, kai Paulius eis pro šalį, jį užmušime.“

Apie tokius piktus ketinimus išgirdo Pauliaus sūnėnas. Ką jis darė? Nuėjo pas Paulių į kalėjimą ir viską papasakojo. Paulius jam liepė tą patį kuo greičiau pasakyti kariuomenės vadui. Kaip manai, ar Pauliaus sūnėnui buvo lengva eiti pas kariuomenės vadą ir su juo kalbėtis? — — Nelengva, nes kariuomenės vadas buvo visų labai gerbiamas žmogus. Bet Pauliaus sūnėnas drąsos nepristigo. Jis pranešė viską, ką girdėjęs.

Kariuomenės vadas aiškiai suprato, ką reikia daryti. Pauliui saugoti jis sukvietė visą kareivių būrį — beveik 500 žmonių. Tada įsakė jiems dar tą pačią naktį nugabenti Paulių į Cezarėją. Ar Paulius nukeliavo ten saugiai? — — Taip, Pauliaus gyvybė buvo išgelbėta. Anie blogi žmonės jo neužpuolė. Pikti jų kėslai žlugo!

Ko iš šio pasakojimo pasimokei? — — Tu irgi gali elgtis drąsiai kaip Pauliaus sūnėnas. Mums reikia drąsos, kai pasakojame kitiems apie Jehovą. Ar būsi drąsus ir pasakosi kitiems apie Jehovą? — — Jeigu taip darysi, galbūt ir tu kam nors išgelbėsi gyvybę.