Nuo stichinių nelaimių pasaulyje nukenčia milijonai žmonių. Gamtos kataklizmai pridaro daug žalos. Uraganai, taifūnai, ciklonai, tornadai atgena į pakrantes didžiules bangas, sukelia potvynius. Dėl smarkių liūčių kartais ima slinkti purvo nuošliaužos, o audrą lydintys žaibai kai kada įžiebia didelius gaisrus. Nemažiau nuostolių pridaro ir sausros, dideli karščiai, pūgos.

 Daugelyje kraštų tokie kataklizmai tampa vis dažnesni ir pragaištingesni. Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugijų federacijos ataskaitoje rašoma: „Nukentėjusiųjų nuo stichinių nelaimių skaičius nuolat auga. Potvynių, audrų ir sausrų kasmet daugėja, todėl vis daugiau žmonių praranda gyvybę, milijonai netenka namų ar pragyvenimo šaltinio.“

 Kai ištinka tokios nelaimės, žmogus nukenčia ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Baisu prarasti namus, gal net visą savo turtą, o ypač skaudu netekti artimųjų.

 Gal ir jums teko išgyventi ką nors panašaus? Jeigu taip, Biblijoje užrašyti žodžiai gali jums suteikti paguodos ir vilties. Joje taip pat yra patarimų, kurie daugeliui padėjo ištverti panašiomis aplinkybėmis (Romiečiams 15:4). Be to, Biblijoje randame atsakymus į klausimus, kurie dažnam neduoda ramybės: kodėl Dievas leidžia, kad nutiktų tokie baisūs dalykai? gal tai jo bausmė?

 Iš Biblijos sužinome, kad stichinės nelaimės, kurios šiandien vargina žmoniją, nėra Dievo bausmė. „Dievo neįmanoma blogybėmis mėginti, ir jis pats nė vieno blogybėmis nemėgina“, – sakoma Biblijoje (Jokūbo 1:13). Taigi Dievas nėra kaltas dėl mus ištinkančių nelaimių.

 Tiesa, Biblijoje yra paminėti keli atvejai, kai Dievas pasitelkė gamtos stichijas nedoriems žmonėms nubausti. Tačiau tie atvejai gerokai skiriasi nuo šiandien vykstančių stichinių nelaimių, kurios paprastai užklumpa netikėtai ir nuo kurių nukenčia tiek blogi, tiek geri žmonės. Kai nelaimes siųsdavo Dievas, jis prieš tai visada įspėdavo, paaiškindavo savo veiksmų priežastis ir nekaltus žmones apsaugodavo. Taip, pavyzdžiui, jis pasielgė Nojaus dienomis. Prieš užliedamas žemę vandeniu, Dievas apie savo ketinimus žmonėms pranešė iš anksto, taip pat paaiškino, kodėl nusprendė taip pasielgti, ir galiausiai pasirūpino, kad Nojus su šeima išsigelbėtų (Pradžios 6:13; 2 Petro 2:5).

 Norėdami daugiau sužinoti apie tai, kodėl stichinės nelaimės nėra Dievo bausmė, skaitykite straipsnį „Kas Biblijoje sakoma apie stichines nelaimes?“.

 Biblijoje rašoma, kad Dievas Jehova a yra rūpestingas ir atjautus. Štai keletas joje užrašytų minčių.

•   Izaijo 63:9: „Dėl jų vargų jis [Dievas] sielvartavo.“

   Ką suprantame? Jehovai skaudu matyti, kaip žmonės kenčia.

•   1 Petro 5:7: „Jis jumis rūpinasi.“

   Ką suprantame? Jehovai rūpi tai, kas vyksta jūsų gyvenime.

 Atjauta skatina Dievą mums padėti. Todėl jis davė mums savo Žodį, Bibliją, kurioje randame išmintingų patarimų. Be to, suteikė mums viltį, kad ateityje stichinių nelaimių nebebus (2 Korintiečiams 1:3, 4).

 Iš Biblijos sužinome, kad Jehova trokšta suteikti žmonėms nuostabią ateitį (Jeremijo 29:11). Jis yra pažadėjęs, kad visa mūsų planeta taps rojumi – vieta, kur žmonija galės džiaugtis gyvenimu ir kur niekam nereikės baimintis gamtos kataklizmų (Pradžios 1:28; 2:15; Izaijo 32:18).

 Visas tas permainas įgyvendins Dievo Karalystė, danguje esanti vadovybė, kurios galva yra Jėzus Kristus (Mato 6:10). Jėzus – išmintingas ir galingas valdovas. Kai buvo žemėje, jis ne sykį įrodė, kad turi pakankamai galios suvaldyti gamtos stichijas (Morkaus 4:37–41). Ateityje Jėzus ne tik pažabos gamtos jėgas, bet ir mokys žmoniją, kaip dera rūpintis aplinka ir kaip gyventi harmonijoje su gamta (Izaijo 11:2). Valdant Dievo Karalystei, stichinių nelaimių nebebus.

 Gal jums būtų įdomu sužinoti, kada Jėzus įgyvendins visas šias permainas? Jei taip, skaitykite straipsnį „Kada Dievo Karalystė pradės valdyti žemę?“.

 Kiekvienam iš mūsų labai svarbu žinoti, kaip nelaimei pasiruošti, kaip elgtis jai ištikus ir kaip po jos gyventi toliau. Štai keletas Biblijos principų, kuriais verta vadovautis.

•   PRIEŠ: ruoškitės galimiems scenarijams

   Biblijoje rašoma: „Protingas žmogus matydamas pavojų pasislepia, o neišmanėlis eina pirmyn ir nukenčia“ (Patarlių 22:3).

   Kaip pritaikyti? Iš anksto pasidomėkite, kokių nelaimių gali nutikti jūsų vietovėje. Tuomet prireikus galėsite greitai reaguoti ir pasirūpinti savo ir savo artimųjų saugumu.

   Jie tai patyrė. „Kai dėl miško gaisrų mums reikėjo palikti savo namus, buvome tam pasiruošę. Į savo išvykimo krepšius iš anksto buvome susidėję visko, ko nelaimės atveju galėtų prireikti. Turėjome vaistų, drabužių. Tuo metu visus buvo apėmusi panika, žmonės nežinojo, ką daryti. O mes galėjome mąstyti blaiviai. Kaip džiaugiuosi, kad tokioms situacijoms ruošėmės iš anksto!“ (Tamara, Kalifornija, JAV).

•   PER: atminkite, kad brangiausias turtas – gyvybė

   Biblijoje rašoma: „Žmogaus gyvybė nuo turto nepriklauso, kad ir apsčiai jis turi“ (Luko 12:15).

   Kaip pritaikyti? Turėkite omenyje, kad gyvybė svarbiau už daiktus.

   Jie tai patyrė. „Kai taifūnas Lawin b sugriovė mūsų namus, buvau kaip nesava, nežinojau, ką dabar daryti. Vienintelis dalykas, ką dariau – iš visos širdies meldžiausi. Suvokiau, kad visa, ko netekome, tėra daiktai. Svarbiausia, kad visi likome gyvi“ (Lesli, Filipinai).

•   PO: spręskite tik vienos dienos problemas

   Biblijoje rašoma: „Nesirūpinkite dėl rytojaus, nes rytdiena turės savų rūpesčių“ (Mato 6:34).

   Kaip pritaikyti? Gyvenkite tik vienos dienos rūpesčiais, negalvokite per daug į priekį.

   Jie tai patyrė. „Prasiautus uraganui Irma, mūsų namai buvo apsemti. Reikėjo priimti kaip niekad daug sprendimų ir tai kėlė man didžiulę įtampą. Tačiau stengiausi vadovautis Biblijos patarimu susitelkti tik į vienos dienos rūpesčius ir per daug negalvoti apie rytdieną. Supratau, kad su Jehovos pagalba galiu pakelti daug daugiau nei įsivaizdavau“ (Sali, Florida, JAV).

 Daugiau vertingų patarimų galite rasti straipsnyje „Kai ištinka nelaimė. Kas padėtų išsigelbėti“.