„Tolerancija – tai vertybė, kuri užtikrins taiką“, – UNESCO Tolerancijos principų deklaracija, 1995 m.

 Netolerancija gimdo nepagarbą ir netgi neapykantą, o iš šių gimsta neapykantos kalba, diskriminacija ir smurtas.

 Vis dėlto žmonių samprata, kas yra tolerancija, skiriasi. Kai kurių įsitikinimu, tolerantiškas žmogus turi pritarti visokiam elgesiui ir visokiai gyvensenai. Kiti tolerantiškumą suvokia kiek kitaip. Jų manymu, tolerantiškas žmogus turi gerbti kito teisę pasirinkti, kuo tikėti ir kokiomis vertybėmis gyvenime vadovautis, tačiau pats toms vertybėms ar įsitikinimams pritarti neprivalo.

 Būtent pastarąją sampratą palaiko ir Biblija. Ar iš tikrųjų ši knyga moko žmones tolerancijos?

Biblijos mokymai skiepija toleranciją

 Biblijoje krikščionys yra raginami: „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems“ (Filipiečiams 4:5). Biblija moko, kad su kitais turime būti mandagūs, taktiški ir teisingi. Tiems, kas vadovaujasi Biblijos pamokymais, kito žmogaus vertybės galbūt ir nebus priimtinos, tačiau jie leis tam žmogui elgtis pagal savo pasirinkimą.

 Aišku, Dievas žmonėms yra nustatęs tam tikras elgesio normas. Biblijoje pasakyta: „Tau, žmogau, jis pasakė, kas yra gera“ (Michėjo 6:8). Iš šios knygos sužinome, kaip žmogus turėtų gyventi, kad būtų išties laimingas (Izaijo 48:17, 18).

 Tačiau Dievas nė vienam iš mūsų nedavė teisės teisti kitų. „Vienas yra Įstatymų Davėjas ir Teisėjas [...]. O tu kas toks, kad teisi savo artimą?“ – skaitome Biblijoje (Jokūbo 4:12). Dievas mums duoda laisvę patiems priimti sprendimus, bet su ta laisve turime prisiimti ir atsakomybę (Pakartoto Įstatymo 30:19).

Kas Biblijoje kalbama apie pagarbą?

 Biblijoje pasakyta: „Gerbkite visus“ (1 Petro 2:17). Taigi tie, kas savo gyvenime vadovaujasi Biblija, gerbia visus žmones, nesvarbu, kokie jų įsitikinimai ir koks gyvenimo būdas (Luko 6:31). Tai nereiškia, kad jie sutinka su kiekvieno nuomone ar palaiko kiekvieną žmogaus sprendimą. Tačiau jie niekada nesielgia su kitaip manančiais šiurkščiai ar nepagarbiai. Jie stengiasi sekti Jėzaus pavyzdžiu ir su žmonėmis elgiasi maloniai.

 Sykį Jėzus sutiko moterį, kuri buvo kito tikėjimo ir gyveno su vyru, kuris nebuvo jos sutuoktinis. Nors Jėzus nepritarė nei moters religijai, nei jos gyvensenai, kalbėjo su ja pagarbiai (Jono 4:9, 17–24).

 Krikščionys, sekdami savo mokytojo pavyzdžiu, tiems, kam įdomu, mielai paaiškina, kuo tiki ir kodėl. Bet jie tą stengiasi daryti labai pagarbiai (1 Petro 3:15). Biblijoje krikščionys yra mokomi savo nuomonės kitiems per prievartą nebrukti. Pavyzdžiui, pasakyta, kad Kristaus sekėjui „nedera kivirčytis. Jis turi būti su visais švelnus“ (2 Timotiejui 2:24).

Kas Biblijoje kalbama apie neapykantą?

 Biblijoje esame raginami „siekti taikos su visais“ (Hebrajams 12:14). Taikdarys negali jausti kitiems neapykantos. Nepamindamas savo paties vertybių, jis deda pastangas sugyventi su kitais taikingai (Mato 5:9). Biblijoje esame raginami mylėti net savo priešus – elgtis maloniai net su tais, kurie daro mums bloga (Mato 5:44).

 Tiesa, Biblijoje yra pasakyta, kad Dievas vieno ar kito dalyko nekenčia. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad jo neapykanta nukreipta ne prieš patį žmogų, o prieš blogus jo poelgius – tokius, kurie žemina žmogaus orumą ar daro žalą kitiems (Patarlių 6:16–19). Biblijoje skaitome, kad Dievas yra pasiruošęs žmonėms atleisti, padėti pasikeisti ir išmokyti juos gyventi pagal jo teisingumo standartus (Izaijo 55:7).

Biblijos eilutės apie toleranciją ir pagarbą

 Titui 3:1, 2: „Vis primink jiems, kad [...] nieko neįžeidinėtų, nesivaidytų, būtų supratingi, visada ir su visais romūs.“

 Mato 7:12: „Tad visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, jūs patys jiems darykite.“

 Jozuės 24:15: „Rinkitės [...], kam tarnausite“ (Lietuvos Biblijos draugija, 1999).

 Apaštalų darbų 10:34: „Dievas nėra šališkas.“

 Habakuko 1:12, 13: „Nedorybės tu negali pakęsti.“

 Romiečiams 12:19: „Užleiskite vietą Dievo rūstybei, juk parašyta: ‘Kerštas mano, aš atmokėsiu, – sako Jehova a.’“

 Dievas niekam nesuteikė teisės keršyti. Atėjus laikui jis pats įgyvendins teisingumą. Daugiau apie tai – straipsnyje „Ar teisingumas kada nors triumfuos?“.