DAUGUMAI žmonių maistas teikia malonumą. Tačiau yra ir tokių, kurie su tam tikrais maisto produktais „nedraugauja“ – kenčia nuo alergijos, kaip ir minėta Emili. Ji patyrė ūmią, gyvybei pavojingą alerginę reakciją, vadinamą anafilaksija. Laimei, ne visos alerginės reakcijos tokios grėsmingos.

Pastaraisiais metais užregistruojama vis daugiau alergijos ir maisto netoleravimo atvejų. Tačiau kai kurių tyrimų duomenimis, alergija diagnozuojama tik nedidelei daliai manančiųjų, jog būtent ji yra jų negalavimų priežastis.

„Vieningos nuomonės, kas yra alergija maistui, nėra“, – teigia mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Dženifer Šneider Šeifen (The Journal of the American Medical Association). Vis dėlto daugelis specialistų įsitikinę, kad alerginė reakcija – tai imuninės sistemos atsakas į vieną ar kitą alergeną.

Alerginė reakcija suvalgius tam tikrą maisto produktą kyla dėl to, kad imuninė sistema baltymą, esantį to produkto sudėtyje, klaidingai supranta kaip žalingą. Šiam baltymui patekus į organizmą imuninė sistema sukuria antikūną, vadinamą imunoglobulinu E (IgE), kad „įsibrovėlį“ neutralizuotų. Kitąkart suvalgius to paties maisto antikūnai gali paskatinti cheminių medžiagų, tarp jų histamino, išsiskyrimą.

Šiaip histaminas imuninei sistemai labai reikalingas. Tačiau antikūno IgE paskatintas histamino išsiskyrimas žmonėms, itin jautriems tam tikram baltymui, dėl neaiškių priežasčių sukelia alerginę reakciją.

Tai paaiškina, kodėl pirmąkart paragavus kokio nors maisto produkto akivaizdžios alerginės reakcijos nebus, tačiau kitą kartą suvalgius to paties gali prasidėti stipri alerginė reakcija.

Maisto netoleravimas, kaip ir alergija, yra nepageidaujama organizmo reakcija. Skirtumas tas, kad alergiją sukelia imuninė sistema, o maisto netoleravimas yra virškinimo sistemos reakcija, kurios metu antikūnai nedalyvauja. Tam tikrą maisto produktą  žmogaus organizmas gali blogai virškinti dėl fermentų stokos arba dėl maiste esančių sunkiai skaidomų cheminių medžiagų. Pavyzdžiui, laktozės netoleravimas pasireiškia, kai žarnyne nesigamina fermentas, reikalingas pieno cukrui skaidyti.

Kadangi maisto netoleravimas nesusijęs su antikūnais, šis negalavimas gali prasidėti net ir pirmą kartą suvalgius tam tikro maisto. Lemiamos reikšmės turi kiekis: nuo mažo kiekio nieko bloga gali ir neatsitikti, problemos prasideda tik suvalgius daugiau. Tuo maisto netoleravimas skiriasi nuo alergijos – pastarosios atveju gyvybei pavojinga reakcija gali kilti net nuo labai mažos alergeno dozės.

Jeigu kenčiate nuo alergijos maistui, jums gali pasireikšti niežulys, dilgėlinė, burnos, akių ar liežuvio tinimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Blogiausiu atveju – krenta kraujospūdis, apima svaigulys, apalpstama, gali net sustoti širdis. Anafilaksinė reakcija gali vystytis labai greitai ir baigtis mirtimi.

Alergizuoti gali kiekvienas maisto produktas, tačiau sunkią alerginę reakciją dažniausiai sukelia tik keli: pienas, kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, žemės ir kiti riešutai, sojų pupelės, kviečiai. Alergija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Tyrimai rodo, kad svarbus veiksnys – paveldimumas, taigi jeigu bent vienas iš tėvų alergiškas, yra didesnė tikimybė, kad alergija sirgs ir vaikas. Vis dėlto neretai pasitaiko, kad vaikai alergiją „išauga“.

Maisto netoleravimo simptomai paprastai būna ne tokie pavojingi kaip sunkių alerginių reakcijų. Netoleravimas pasireiškia pilvo skausmu bei pūtimu, diegliais, galvos skausmu, bėrimu, nuovargiu ir prasta bendra savijauta. Tarp dažniausiai netoleruojamų maisto produktų yra pienas ir jo gaminiai, kviečiai, gliutenas, alkoholis, mielės.

Jei manote, kad jus kamuoja alergija ar maisto netoleravimas, gal vertėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Savarankiškai nusistatyti diagnozę ir liautis vartojus tam tikrus maisto produktus nepatartina, nes taip galbūt negausite būtinų maisto medžiagų ir pats to nenorėdamas sau pakenksite.

Kol kas nėra kito būdo išvengti sunkių alerginių reakcijų kaip tik visiškai atsisakyti jas sukeliančių maisto produktų. * O jeigu jums pasireiškia nestipri alergija ar maisto netoleravimas, tam tikrus produktus galėtumėte valgyti tiesiog rečiau ir mažesniais kiekiais. Tačiau kartais tenka išvis vengti arba bent kurį laiką nevartoti netoleruojamų produktų.

Jeigu ir jus vargina alergija ar maisto netoleravimas, nenusiminkite. Daugelis išmoko prisitaikyti prie tokios būklės ir mėgaujasi įvairiu, gardžiu ir visaverčiu maistu.