DAUGELIS žmonių lengvabūdiškai žiūri į viską, kas susiję su paranormaliais reiškiniais bei okultizmu, – laiko tuos dalykus tik pramanu, filmų scenarijų rašytojų vaizduotės vaisiumi. Tačiau Biblijoje aiškiai perspėjama vengti okultizmo. Pavyzdžiui, Pakartoto Įstatymo 18:10–13 rašoma: „Tenebūna rasta tarp jūsų nė vieno, kuris [...] užsiima būrimu, arba yra žynys, ar burtininkas, ar raganius, ar kerėtojas, arba tariasi su vaiduokliais bei dvasiomis, arba teiraujasi mirusiųjų.“ Ir priduriama: „Kas tik tokius dalykus daro, tas pasibjaurėtinas Viešpačiui; [...] tu turi būti nuoširdžiai ištikimas Viešpačiui, savo Dievui.“

Kodėl Šventajame Rašte taip griežtai smerkiamos visos okultizmo formos?

Biblijoje sakoma, jog daug anksčiau, negu padarė žemę, Dievas sukūrė milijonus dvasinių būtybių – angelų (Jobo 38:4, 7; Apreiškimo 5:11). Visiems angelams Kūrėjas suteikė laisvą valią, arba gebėjimą patiems pasirinkti, kaip elgtis: gerai ar blogai. Kai kurie jų sukilo prieš Dievą ir paliko jiems danguje skirtą vietą. Jie atėjo į žemę, ir dėl to čia įsigalėjo smurtas (Pradžios 6:2–5, 11; Judo 6).

Anot Biblijos, tie nedori angelai daro didelę įtaką milijonams žmonių, juos klaidina (Apreiškimo 12:9). Jie netgi pasinaudoja  natūraliu žmogaus smalsumu ir noru sužinoti ateitį (1 Samuelio 28:5, 7; 1 Timotiejui 4:1).

Kai kada antgamtinės jėgos, regis, padeda žmonėms (2 Korintiečiams 11:14). Tačiau iš tikrųjų piktieji angelai stengiasi apakinti žmones, kad šie nesužinotų tiesos apie Dievą (2 Korintiečiams 4:4).

Tad, remiantis Biblija, bendravimas su piktosiomis dvasiomis nėra nekalta pramoga. Būtent todėl pirmame amžiuje, sužinoję tiesą apie okultizmą ir norėdami tapti Jėzaus mokiniais, „nemažai užsiiminėjusių magija sunešę savo knygas jas visų akivaizdoje sudegino“, nors finansiškai jiems tai buvo labai nuostolinga (Apaštalų darbų 19:19).

Panašiai ir šiais laikais daugelis nusprendė neturėti nieko bendra su tuo, kas susiję su okultizmu, ar tai būtų pramogos ar kita veikla. Štai Marija * būdama dar dvylikos nuspėdavo kai kuriuos įvykius ar pavojus. Bendramoksliams mergaitė burdavo taro kortomis ir, kadangi jos pranašavimai išsipildydavo, ji pasinėrė į okultizmą.

Marija manė turinti Dievo dovaną ir galinti padėti žmonėms. „Bet kai kas nedavė ramybės, – pripažįsta ji. – Kortomis išburti ateitį galėjau kitiems, bet ne sau, nors labai norėjau sužinoti, kas manęs laukia.“

Niekaip nerasdama atsakymų į savo klausimus Marija maldoje išliejo nerimą  Dievui. Po kurio laiko ją užkalbino Jehovos liudytojai ir ji pradėjo su jais studijuoti Bibliją. Iš šios knygos Marija sužinojo, kad ne Dievas jai suteikė gebėjimą nuspėti ateitį. Taip pat išsiaiškino, kad norint būti Dievo draugu reikia atsikratyti bet kokių su okultizmu susijusių daiktų (1 Korintiečiams 10:21). Taigi Marija išmetė okultinius reikmenis bei knygas. Dabar Biblijos tiesomis ji dalijasi su kitais.

Paauglystėje Maiklas ryte rydavo fantastinius romanus apie antgamtines būtybes. Jis pasakoja: „Mėgdavau įsivaizduoti, kad esu vienas iš mano amžiaus herojų, tyrinėjančių pramanytus pasaulius.“ Ilgainiui Maiklas įprato skaityti knygas apie magiją ir satanistinius ritualus. „Norą skaityti tokios tematikos knygas, žiūrėti filmus sužadino smalsumas“, – sako jis.

Tačiau pradėjęs studijuoti Bibliją Maiklas suprato, jog turi rimtai pergalvoti, ką mėgsta skaityti. „Susirašiau visas knygas, susijusias su okultizmu, ir jų atsikračiau, – prisimena vyras. – Suvokiau kai ką svarbaus. 1 Korintiečiams 10:31 sakoma: „Visa darykite Dievo šlovei.“ Dabar prieš skaitydamas pamąstau, ar neužtrauksiu nešlovės Dievui. Jei atrodo, kad knyga netinkama, metu šalin.“

Biblija ne veltui palyginama su žibintu. Ji – unikalus šviesos šaltinis, atskleidžiantis, kas slypi už okultizmo (Psalmyno 119:105). Be to, Biblijoje randame nuostabų pažadą, kad ateityje piktosios dvasios nebegalės daryti žmonėms įtakos. Štai Psalmyno 37:10, 11 rašoma: „Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus; žvalgysiesi po vietą, kur jis buvo, bet jis jau bus dingęs. O romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove.“