Alhazenas gimė 965 metais Basroje, dabartinio Irako teritorijoje. Jį domino astronomija, chemija, fizika, matematika, medicina, muzika, optika ir poezija. Už ką ypač turime būti jam dėkingi?

Istorijos apie Alhazeną sklido ilgą laiką, ypač apie jo idėją reguliuoti Nilo vandens lygį. Tas projektas buvo įgyvendintas tik po maždaug tūkstančio metų, 1902-aisiais, Asuane.

Pasakojama, kad Alhazenas kūrė ambicingus planus užtvenkti Nilą ir taip sušvelninti kasmetinių potvynių ir sausrų poveikį. Kai Kairo valdovas kalifas Al Hakimas išgirdo apie šį sumanymą, pakvietė Alhazeną į Egiptą pastatyti užtvankos. Tačiau išvydęs upę savo akimis Alhazenas suprato, jog tai ne jo jėgoms. Baimindamasis nenuspėjamo valdovo bausmės, Alhazenas apsimetė pamišusiu. Nelaisvėje jis praleido vienuolika metų, kol 1021-aisiais kalifas mirė. Tuo gyvenimo tarpsniu jis turėjo marias laisvo laiko domėtis kitais dalykais.

Kai atgavo laisvę, Alhazenas jau buvo parašęs didžiąją dalį savo septynių tomų veikalo „Optikos knyga“. Šis jo darbas laikomas vienu svarbiausių fizikos istorijoje. Jame mokslininkas aprašė bandymus, atliktus norint išsiaiškinti šviesos prigimtį, įskaitant tai, kaip šviesa išsiskaido į pagrindines vaivorykštės spalvas, atsispindi nuo veidrodžio, lūžta pereidama iš vienos aplinkos į kitą.  Jis taip pat tyrinėjo vaizdo suvokimą ir akies sandarą bei jos veikimo principus.

Tryliktame amžiuje Alhazeno veikalas jau buvo išverstas iš arabų kalbos į lotynų; po to daugelį amžių Europos mokslininkai juo rėmėsi kaip autoritetingu šaltiniu. Alhazeno aprašytos lęšių savybės europiečiams padėjo sukurti akinius, o sudėję lęšius vieną priešais kitą jie išrado teleskopą ir mikroskopą.

Alhazenas iš esmės atrado fotografijos principus, padaręs tai, ką galima laikyti pirmąja žinoma camera obscura. Tai buvo „tamsus kambarys“, į kurį šviesa patekdavo pro plyšelį ir ant vidinės „kambario“ sienos suprojektuodavo apverstą išorėje esančio daikto vaizdą.

Devynioliktame amžiuje į camera obscura buvo pradėtos dėti fotoplokštelės, kad vaizdas išliktų visam laikui. Ir ką tai davė? Taip išrastas fotoaparatas. Visi šiuolaikiniai fotoaparatai, beje, ir mūsų akis veikia tuo pačiu principu kaip camera obscura. *

Alhazeno gamtos reiškinių tyrinėjimai pasižymėjo kruopštumu ir sistemingumu. Jo darbo metodai buvo neįprasti anais laikais. Alhazenas – vienas pirmųjų mokslininkų, tikrinusių teorijas eksperimentais. Jis nebijojo ginčyti visuotinai priimtų tiesų, jei turimi įrodymai bylojo ką kita.

Šiuolaikinis mokslas, galima sakyti, vadovaujasi tokiu moto: „Įrodyk tai, kuo tiki!“ Kai kas Alhazeną vadina „šiuolaikinio mokslinio metodo tėvu“. Išties, už daug ką turime būti jam dėkingi.