LAIMINGO GYVENIMO KELIAS
Meilė
ŽMONĖS TROKŠTA MEILĖS. Be jos neįmanoma laiminga santuoka, šeima, artima draugystė. Taigi galima daryti išvadą, kad meilė būtina mūsų emocinei gerovei. Tačiau kokią meilę turime omenyje?
Ne romantišką meilę, nors ji, be abejo, irgi svarbi. Kalbame apie aukštesnę meilę, kuri skatina žmogų geraširdiškai rūpintis kitais, net labiau nei savimi. Ši meilė pagrįsta Dievo duotais principais, taip pat yra šilta, nuoširdi.
Štai vienas gražus meilės apibūdinimas: „Meilė kantri ir maloninga. Meilė nepavýdi, nesigiria, nesipučia, nesielgia neprideramai, neieško savo naudos, nesusierzina, nelaiko nuoskaudų sąskaitos. Ji nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa. Ji visa pakelia [...], viskuo viliasi, visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“ (1 Korintiečiams 13:4–8).
Tokia meilė ne tik „niekada nesibaigia“, bet ir gali stiprėti laikui bėgant. Kadangi ji kantri, maloninga, atlaidi, tai – „tobulas vienybės saitas“ (Kolosiečiams 3:14). Todėl žmonės, kurių tarpusavio santykiuose vyrauja tokia meilė, jaučiasi saugūs ir laimingi, nors yra netobuli, daro klaidų. Pakalbėkime, pavyzdžiui, apie santuoką.
SUJUNGTI „TOBULU VIENYBĖS SAITU“
Jėzus Kristus paminėjo svarbių principų, susijusių su santuoka. Jis sakė: „Vyras paliks savo tėvą ir motiną, prisiriš prie savo žmonos, ir juodu bus vienas kūnas [...]. Tad ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:5, 6). Čia galime įžvelgti bent du principus.
„JUODU BUS VIENAS KŪNAS.“ Santuoka yra pats artimiausias ryšys, koks tik įmanomas tarp žmonių. Meilė gali apsaugoti nuo neištikimybės, kurios atveju vyras ar žmona tampa „vienu kūnu“ su kuo kitu, ne savo sutuoktiniu (1 Korintiečiams 6:16; Hebrajams 13:4). Neištikimybė griauna pasitikėjimą ir gali sužlugdyti santuoką. Jei tokioje šeimoje yra vaikų, jie patiria didelę emocinę žalą – jaučiasi nemylimi, nesaugūs, kartais net tampa pagiežingi.
„KĄ DIEVAS SUJUNGĖ.“ Santuoka yra šventas ryšys. Tai pripažįstančios poros stengiasi stiprinti savo santuoką, o iškilus sunkumams neskuba skirtis. Jų meilė tvirta, atspari įvairioms negandoms. Tokia meilė „visa ištveria“ – padeda įveikti kliūtis, siekiant šeimoje išlaikyti vienybę ir taiką.
Kai tarp tėvų klesti pasiaukojama meilė, vaikai iš jų ima pavyzdį. Jauna moteris Džesika sako: „Mano tėtis su mama tikrai myli ir gerbia vienas kitą. Matydama, kaip mama rodo pagarbą tėčiui, ir aš noriu tokia būti.“
Meilė – svarbiausia Dievo savybė. Biblijoje pasakyta: „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Tad neturėtume stebėtis, kad Jehova dar vadinamas „laiminguoju Dievu“ (1 Timotiejui 1:11). Mes irgi būsime laimingi, jei stengsimės ugdytis tokias kaip mūsų Kūrėjo savybes, ypač meilę. Efeziečiams 5:1, 2 rašoma: „Imkite pavyzdį iš Dievo, kaip mylimi vaikai, ir gyvenkite meile.“