Biblijos požiūris

Ar Dievo garbinimas gali teikti džiaugsmą?

„DIEVĄ tikiu ir jį myliu, — rašo viena moteris, laikanti save krikščione. — Bet [...] bažnyčioje man nuobodu.“ Gal panašiai jaučiatės ir jūs? Faktai liudija, kad dėl nuobodulio ir nusivylimo kai kurie pradeda garbinti Dievą savaip.

„Principas „pasidaryk pats“ dabar taikomas ir sprendžiant, ką tikėti“, — parašė vienas laikraštis apie atsiradusį fenomeną garbinti Dievą savo nuožiūra. Bet žmones, kurie trokšta, kad Dievo garbinimas teiktų džiaugsmą, šitokia alternatyva vargu ar patenkins. Kodėl? Nusivylimas, dėl kurio jie paliko bažnyčią, gali apimti iš naujo.

Tad kyla klausimas: ar gyvenimas laikantis Biblijos normų — nuobodus ir bedžiaugsmis? Anaiptol! Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į vieno psalmininko žodžius: „Ateikite, džiaugsmingai giedokime Viešpačiui [...]! [...] Ateikime, pagarbinkime ir pulkime kniūbsti, klaupkimės prieš Viešpatį, mūsų Kūrėją!“ (Psalmyno 95:1, 6).

Kitas psalmininkas Jehovai pagarbiai giedojo: „Tu vienas [...] esi Aukščiausiasis visoje žemėje.“ Jehova Šventajame Rašte vadinamas „laiminguoju Dievu“. O ir jo garbintojai niekada nestokojo ir nestokoja džiaugsmo (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb]; 1 Timotiejui 1:11, NW).

Kas teikia džiaugsmą

Tuos, kas garbina Dievą, tikrasis džiaugsmas apima suvokus, ką Jehova iš meilės yra dėl mūsų padaręs. „Dievas taip pamilo pasaulį [žmoniją], jog atidavė savo viengimį Sūnų [Jėzų Kristų], kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16).

Kaip rašoma Biblijoje, Dievas trokšta, kad „visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:3, 4, Brb). Aišku, tam negana vien žinoti, kas parašyta vienoje ar kitoje Biblijos eilutėje. Turime jas ir suprasti. Vadinasi, Dievo Žodį būtina kruopščiai ir nuoširdžiai studijuoti (Mato 15:10). Kokie bus mūsų triūso vaisiai? ‘Sužinosime, ką reiškia pažinti Dievą.’ O tai iš tiesų teikia džiaugsmą! (Patarlių 2:1-5)

Pirmajame amžiuje tą džiaugsmą patyrė Makedonijos miesto, Berėjos, gyventojai. Kai  apaštalas Paulius mokė šiuos žmones Dievo tiesų, „jie labai noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų“ (kursyvas mūsų). Jeigu tyrinėti šventuosius Raštus jiems būtų pasirodę nuobodu arba šis užsiėmimas nebūtų teikęs džiaugsmo, jie to nebūtų darę su tokiu užsidegimu (Apaštalų darbų 17:11).

Jėzus pasakė: „[„Laimingi“, NW] alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti“ (Mato 5:6). Nelyginant bado iškamuoti žmonės, kurie pradėjo reguliariai maitintis, daug kas šiandien džiaugiasi galėdami numalšinti savo dvasinį alkį. Todėl, kaip ir tie berėjiečiai, „daugelis iš jų įtikėjo“ (Apaštalų darbų 17:12, Brb).

Gyvenimo kelias

Pirmajame amžiuje tikrieji Dievo garbintojai, tai yra pirmieji krikščionys, pasirinko gyvenseną, kuri Biblijoje, Apaštalų darbų 9:2, pavadinta „keliu“. Mūsų laikais tie, kas nori su džiaugsmu garbinti Dievą, irgi turi leisti, kad Biblijos tiesos veiktų jų mąstymą ir elgesį.

Todėl apaštalas Paulius rašydamas efeziečiams pabrėžė, jog „privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo“. Negana to, reikia „apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Efeziečiams 4:22-24). *

Jeigu taikome Pauliaus patarimą ir keičiamės, stengdamiesi gyventi pagal Dievo valią, patirti pasitenkinimą ir didžiulį džiaugsmą galime ir dėl kitos priežasties. Kokia ji? Paulius Kolosų krikščionims rašė, jog šie turi pasikeisti, ‘kad elgtųsi, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktų’ (Kolosiečiams 1:10). Suvokdami, kad mūsų gyvensena patinka tikrajam Dievui, be abejo, galime džiaugtis! Be to, anot apaštalo, galime patikti jam „tobulai“. Kaip tai įmanoma? Per Dievo teikiamą nuodėmių atleidimą.

Nusidedame visi, todėl kiekvienam reikia, kad Dievas atleistų. „Kristus Jėzus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių“, — rašė apaštalas Paulius 1 Timotiejui 1:15. Kai Jėzus už žmoniją paaukojo savo gyvybę, mums atsivėrė galimybė gauti nuodėmių atleidimą. Taigi kiekvienas tikrasis Dievo garbintojas jaučia palengvėjimą, nes nuo jo širdies nuimta sunki kalčių našta. Toks žmogus gali turėti švarią sąžinę ir džiaugtis pasitikėdamas, kad tol, kol nuoširdžiai vykdo Dievo valią, jam nuodėmės atleidžiamos.

Kuo dar galime džiaugtis

Kai koks nors asmuo pradeda garbinti tikrąjį Dievą, jis nelieka vienas. Psalmininkas Dovydas rašė: „Kaip džiaugiausi, kai buvo pasakyta: ‘Eime į Viešpaties Namus!’“ (Psalmyno 122:1). Iš tikrųjų reguliarūs susitikimai su kitais tikraisiais Dievo garbintojais labai sustiprina mūsų džiaugsmą.

Apsilankęs Jehovos liudytojų sueigoje, vienas vyras rašė: „Mus sutiko maloniai ir draugiškai. Šių žmonių vienybė tiesiog akivaizdi. O daugybės jaunuolių romumas ir santūrumas tikrai kelia pasigėrėjimą; tuo gali didžiuotis tiek jie patys, tiek jų tėvai. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti, kad buvau pakviestas į tokį jaudinantį ir įdomų sambūrį.“

Jūs irgi galite rasti progų džiugiai garbinti Jehovą, kaip kadaise Dovydas. „Linksmi tarnaukite Viešpačiui, — ragino jis, — artinkitės prie jo su džiugia giesme“ (Psalmyno 100:2). Visi, kurie iš tyrų paskatų tarnauja tikrajam Dievui, gali tikėtis, kad šitoks garbinimas teiks džiaugsmą.

[Išnaša]

AR ŽINOTE?

▪ Kas yra Dievo tikrojo garbinimo pamatas? (1 Timotiejui 2:3-6)

▪ Kodėl mūsų džiaugsmas neatsiejamas nuo to, kad Kristus paaukojo už mus savo gyvybę? (1 Timotiejui 1:15)

▪ Kokia prasme krikščionių sueigos Dievo garbinimą daro džiugų? (Psalmyno 100:1-5)

[Iliustracija 10 puslapyje]

Studijuodami Bibliją drauge su kitais galime patirti džiaugsmą