Kodėl mus traukia Kalėdų sala

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO FIDŽYJE

KIRITIMATIS, arba Kalėdų sala, — didžiausia iš 33 Kiribačio Respublikai priklausančių Ramiojo vandenyno salų. * Maždaug 388 kvadratiniai kilometrai jos sausumos prilygsta kitų 32 šios šalies salų plotui sudėjus kartu. Kalėdų saloje gyvena maždaug 5000 žmonių, o visame Kiribatyje — apie 92000.

Visos Kiribačio salos, išskyrus vieną, yra koralų atolai. Kalėdų sala — ne tik didžiausias atolas toje valstybėje, bet pagal sausumos plotą ir didžiausias koralų atolas pasaulyje.

Kalėdų sala įdomi ir tuo, kad yra arti tarptautinės datos keitimosi linijos. Žmonės čia vieni iš pirmųjų pradeda dieną, metus bei pamini reikšmingas datas, pavyzdžiui, Jėzaus Kristaus mirtį. *

Be to, šis nuošalus koralų atolas yra viena pagrindinių jūros paukščių perėjimo vietų atogrąžose. Sakoma, jog neseniai jame kasmet lizdus sukdavo kokie 25 milijonai juodnugarių žuvėdrų.

Paslaptis, kurią jau žino ne tik paukščiai

Sala, kur 1777-aisiais Kalėdų išvakarėse išsilaipino keliautojas kapitonas Džeimsas Kukas, buvo negyvenama, bet čia knibždėte knibždėjo paukščių. Ją Kukas pavadino Kalėdų sala. * Daug metų niekas, išskyrus paukščius, matyt, taip ir nežinojo, kur ji yra.

Kartą, kai čia lankėmės, vienas gamtosaugininkas mums surengė įsimintiną ekskursiją. Kada su savo palydovu atėjome į paplūdimį, mūsų pasitikti atskrido grakščios smalsuolės baltosios žuvėdros. Žaismingai, tarsi norėdamos paerzinti,  jos sukiojosi taip arti, kad, rodos, pasiektum ranka, ir stebėjo kiekvieną mūsų judesį.

Už paplūdimio buvo įsikūrusi juodnugarių žuvėdrų kolonija. Šimtai tūkstančių šitų paukščių atskrenda į Kalėdų salą perėti. Tuomet jie kelias savaites dieną naktį klykaudami suka ratus virš perėjimo vietų, laukdami, kol susirinks visi, ir tik tuomet tupia perėti tiesiog ant plikos žemės.

Vos trijų mėnesių juodnugarių žuvėdrų jaunikliai pradeda savo klajones virš vandenyno. O sugrįžta tik po kokių penkerių septynerių metų, kai jau yra pasirengę perėti jauniklius. Visus tuos metus didžiąją laiko dalį jie praleidžia skraidydami. Šių paukščių plunksnose nėra pakankamai riebalų, todėl plūduriuoti ant vandens jie negali.

Matėme ir juoduosius nodžius, perinčius lizduose, kur greta jau išsiritusių paukščiukų gulėjo ir dar neprasikalę kiaušiniai. Nors tie jūros paukščiai savo jaunikliams lizdus suka, baltosios žuvėdros to nedaro — kiaušinius jos deda tiesiog ant plikų medžių šakų. Laimei, išsiritusių jauniklių kojos bei nagai puikiai išsivystę ir gana stiprūs, kad pajėgtų laikytis. Tie prie šakų prigludę maži pūkuotukai netruko pavergti mūsų širdžių. Jų tėvai — irgi dailūs sniego baltumo paukšteliai kontrastingu juodu snapu.

Bevaikštinėdami netoliese pamatėme kantriai ant kiaušinių tupinčią ir iš savo slėptuvės mus akylai stebinčią audronašą. Manoma, kad Kalėdų saloje yra didžiausia pasaulyje pleištauodegių audronašų kolonija. Be to, ši sala viena iš paskutinių žinomų vietų, kur peri Polinezijos audrašaukliai bei audrapaukščiai. Tarp daugybės čia perinčių sparnuočių yra raudonuodegių fajetonų, baltųjų ir tamsiųjų padūkėlių, raudonkojų smigikų, rudųjų nodžių, fregatų.

Fregatos tarsi be jokių pastangų skraido aukštybėse, kur, vogdamos žuvis iš kitų paukščių ir lenktyniaudamos dėl žvejų išmestų skanių kąsnelių, demonstruoja puikius akrobatinius numerius. Tokie sugebėjimai joms tiesiog būtini. Mat paprastai šie paukščiai ant vandens netupia, — jų, kaip ir juodnugarių žuvėdrų, plunksnos pralaidžios vandeniui. Be to, pakilti nuo vandens nebūtų lengva ir dėl kone dvimetrinių sparnų.

Sužinojome, kad mažas rudas paukštelis, kurį buvome matę anksčiau, yra Ramiojo vandenyno tundrinis sėjikas. Tai vienas  iš daugybės migruojančių paukščių, kuriems Kalėdų sala labai svarbi tuo, kad čia jie atgauna jėgas po tūkstančių kilometrų skrydžio iš savo perėjimo vietos už Šiaurės poliarinio rato. Pasiekti ilgos kelionės tikslą, pamėgtą atokią vietelę maždaug už 2100 kilometrų į pietus nuo Honolulu (Havajai), šiems skrajūnams padeda puikūs navigaciniai įgūdžiai.

Kodėl mus ten traukia

Mes ne kartą lankėmės Kalėdų saloje, bet ne paukščių pažiūrėti, o pabūti su bendratikiais, Jehovos liudytojais, jų bendruomenės sueigose ir skelbimo tarnyboje. Tokioje geografiškai izoliuotoje teritorijoje gyvenantiems mūsų brangiems broliams ir sesėms kartais būna tikrų išbandymų. Štai prieš kelerius metus, netikėtai mirus vienam liudytojui, jo sielvartaujanti žmona pati drąsiai sakė laidotuvių kalbą, nes daugiau nebuvo kam. Ji norėjo, kad nemažai žmonių, kurie susirinko į laidotuves, išgirstų, kokia yra Biblija pagrįsta prikėlimo viltis (Jono 11:25; Apaštalų darbų 24:15).

Kalėdų salos gyventojai gali naudotis trim puikiais Biblijos vertimais, bet ją aiškinančių leidinių vietos kalba nedaug. Tačiau Jehovos liudytojai gilbertiečių kalba spausdina mėnesinį keturių spalvų žurnalą Sargybos bokštas bei kitus Biblija pagrįstus leidinius. Daugelį tai stebina, nes ta kalba šneka mažiau nei 100000 žmonių. Naudodamasi tokiais bibliniais leidiniais ši izoliuota liudytojų grupė gali reguliariai rengti savaitines sueigas ir vykdyti Jėzaus priesaką skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Mato 24:14; Hebrajams 10:24, 25).

Susisiekimas atvykėliams — čia tikra bėda. Tačiau Kalėdų saloje kiekvienas vos per tris valandas keliu gali per Tenesį nuvykti iš Londono į Lenkiją! Kaip tai įmanoma? Banana, Londonas, Paryžius, Lenkija, Tenesis, Tapakėja — įdomūs kaimų pavadinimai, kurie padeda suprasti, kas vieni iš pirmųjų kadaise atvyko į šią salą.

Kartą vienas malonus gydytojas mus pakvietė drauge į Lenkiją, suteikdamas progą gerąją naujieną čia skelbti pirmą kartą. Kadangi turėjome tik dvi valandas, tiesiogine prasme bėgiojome iš namo į namą, kad suspėtume aplankyti visus žmones. Kiekvienas pašnekovas su dėkingumu klausėsi žinios iš Biblijos ir paėmė leidinius, kurie, didelei šių žmonių nuostabai, buvo jų gimtąja kalba.

Mes pamilome tuos puikius tolimos Kalėdų salos gyventojus. Mūsų širdies kertelėje atsirado vietos ir jos nuostabiems plunksnuočiams. Prieš daugelį metų kapitonui Kukui galbūt pasirodė, kad ši sala tinkama tik paukščiams, bet šiandieną daugelis čionykščių su tuo nesutiktų. Jie, kaip ir paukščiai, Kalėdų salą laiko savo namais.

[Išnašos]

[Žemėlapiai 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Kalėdų sala

Banana

Tapakėja

Londonas

Paryžius

Lenkija

Tarptautinė datos keitimosi linija

[Iliustracija 16 puslapyje]

Fregatos

[Šaltinio nuoroda]

GaryKramer.net

[Iliustracija 17 puslapyje]

Baltoji žuvėdra

[Šaltinio nuoroda]

© Doug Perrine/ SeaPics.com

[Iliustracija 17 puslapyje]

Tamsieji padūkėliai

[Šaltinio nuoroda]

Valerie & Ron Taylor/ ardea.com

[Iliustracija 18 puslapyje]

Skelbimo tarnyboje su vietos liudytojais

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 18 puslapyje]

GaryKramer.net