Apie „naikinimo mašinas“ nuspėta iš anksto

„Iškreiptas žmogaus protas tik ir ieško, kaip savo išradimus panaudoti kitam pavergti, sunaikinti, apgauti“ (XVIII amžiaus anglų rašytojas Horacijas Volpolis).

AVIACIJA žmonijai atnešė be galo daug naudos. Vis dėlto kokie teisingi pasirodė minėti Horacijaus Volpolio žodžiai! Dar niekas nė nebuvo pakilęs į orą, o žmogus jau svarstė, kaip galima būtų skraidomuosius aparatus panaudoti kare.

1670 metais, prieš daugiau nei šimtmetį iki žmogaus pirmojo skrydžio oro balionu, italų jėzuitas Frančeskas Lana samprotavo, kad „Dievas, norėdamas užkirsti kelią įvairiems padariniams, galintiems sutrikdyti visuomeninę bei politinę valdžią, niekada neleis sukurti tokio [skraidomojo] aparato“. Vis dėlto lyg žvelgdamas į ateitį pridūrė: „Kas gi [nesupranta], jog tuomet nė vienas miestas nebūtų saugus nuo netikėto antpuolio, nes oro laivas bet kuriuo metu gali pakibti tiesiai virš turgaus aikštės ir išlaipinti savo įgulą? Tas pat gali atsitikti ir virš nuosavų namų kiemo ar virš jūra plaukiančių laivų [...]. Tokiam aparatui nereikia nė nusileisti: iš jo galima numesti geležies luitų ir šie apvers laivus bei pražudys žmones, arba galima supleškinti laivus numetus padegamųjų medžiagų, sviedinių ir bombų.“

Kada XVIII amžiaus pabaigoje buvo išrasti karšto oro ir dujų (vandenilio) balionai, Volpolis baiminosi, jog šie aparatai netrukus taps „žmonijos naikinimo mašinomis“. Ir iš tikrųjų 1794-ųjų pabaigoje vandenilio pripildytus balionus prancūzų armijos generolai panaudojo priešo teritorijai šnipinėti ir kariniams manevrams koordinuoti. Oro balionais naudotasi ir per JAV pilietinį karą (1861—1865) bei Prancūzijos—Prūsijos karą XIX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. O per praėjusį šimtmetį prasiautusius du pasaulinius karus balionais dažnai skraidė Amerikos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos žvalgai.

Tikrų tikriausiu mirties įrankiu oro balionas tapo per Antrąjį pasaulinį karą, kada japonų armija Jungtinių Valstijų link paleido 9000 nepilotuojamų oro balionų su bombomis. Šiaurės Ameriką pasiekė daugiau kaip 280 mirtį nešančių balionų.

Tikėtasi ir kovinių orlaivių

Ir lėktuvas nuo pat pradžios laikytas potencialia karo mašina. Aleksandras Greihamas Belas 1907-aisiais pasakė: „Tik vienas kitas žino, kad Amerika visai netrukus padarys tai, kas visiškai pakeis karo taktiką visame pasaulyje, — turiu omenyje, kad ji sukurs veiksmingą kovinį orlaivį.“ Tais pačiais metais laikraštyje The New York Times buvo pacituotas oreivis kapitonas Tomas T. Lavleisas: „Praeis nuo poros iki penkerių metų ir kiekviena didelė tauta jau turės skraidančius karo laivus  bei orlaivius naikintuvus, kaip dabar turi torpedinių laivų bei laivų šiems naikinti.“

Vos po trijų mėnesių JAV armijos ryšių dalinys su broliais Raitais sudarė sutartį sukonstruoti pirmą karo lėktuvą. 1908 metų rugsėjo 13-osios laikraštis New York Times aiškino, kodėl armija taip suinteresuota lėktuvais: „Iš jo būtų galima numesti bombą tiesiai į karo laivo kaminą. Visa tai sukeltų neįsivaizduojamus sprogimus mašinų skyriuje. Dėl to susprogtų garo katilai ir laivas būtų išvestas iš rikiuotės.“

Belas neklydo. Lėktuvai iš tiesų ‘visiškai pakeitė karo taktiką visame pasaulyje’. 1915-aisiais lėktuvų gamintojams pavyko pritvirtinti prie lėktuvo priekio kulkosvaidį, kurio šaudymo intervalai buvo sinchronizuoti taip, kad galima būtų šaudyti pro besisukantį propelerį. Kariuomenės naikintuvų arsenalą netrukus papildė bombonešiai, kurie artėjant Antrajam pasauliniam karui buvo gaminami vis didesni ir galingesni. 1945 metais rugpjūčio 6 dieną JAV bombonešis „B-29 Superfortress“ numetė ant Hirošimos (Japonija) pirmąją atominę bombą. Ji nušlavė miestą nuo žemės paviršiaus ir galiausiai žuvo 100000 žmonių.

1943-iaisiais, likus vos porai metų iki tų įvykių, Orvilis Raitas prasitarė, kad apgailestauja, jog lėktuvas apskritai buvo išrastas. Pasak Raito, per du pasaulinius karus jis išties tapo baisiu ginklu. O mūsų laikais, kai ‘tauta yra sukilusi prieš tautą’, panaudojant lazeriu valdomas raketas bei per nuotolį valdomas bombas, mirtį nešanti lėktuvų galia dar padidėjo (Mato 24:7).

[Iliustracijos 22, 23 puslapiuose]

1. Nepilotuojamas oro balionas su bomba

2. Priešlėktuvinis balionas

[Šaltinio nuoroda]

Library of Congress, Prints & Photographs Division, FSA/OWI Collection, LC-USE6-D-004722

3. Bombonešis „B-29 Superfortress“

[Šaltinio nuoroda]

USAF photo

4. Naikintuvas „F/A-18C Hornet“

5. Radaru neaptinkamas naikintuvas „F-117A Nighthawk“

[Šaltinio nuoroda]

U.S. Department of Defense