Suskilę namai — kaip skyrybos traumuoja paauglius

SPECIALISTAI buvo įsitikinę, jog neklysta. „Svarbiausia jūsų pačių laimė“, — jie tvirtindavo tėvams, kurių santuoka nenusisekė. Ir tuoj pat pridurdavo: „O dėl vaikų nesijaudinkite. Jie geba greit atsigauti. Vaikams lengviau pakelti tėvų skyrybas, nei gyventi su abiem, kai šie nuolat kivirčijasi!“

Tačiau kai kurie patarėjai, anksčiau taip liaupsinę skyrybas, dabar prašneko kitaip. „Skyrybos tai karas, — jau teigia jie. — Sužalojimų neišvengia nė viena pusė — taigi ir vaikai.“

Mitas apie lengvas skyrybas

Štai siužetas, kuris puikiai tiktų populiariam komedijos serialui. Tėtis ir mama skiriasi. Teisė globoti vaikus atitenka mamai. Ji išteka už našlio, turinčio savo vaikų. Ši pakrika šeima kas savaitę patenka į vis kitokią absurdišką situaciją. Išeitis iš jos, nestokojant sąmojingo humoro, randama stebėtinai greit — ir viskas tik pusvalandžio trukmės serijoje.

Žiūrėti tokį serialą gal ir būtų juokinga. Bet realiame gyvenime skyrybos nėra komedija. Priešingai, jos labai skausmingos. „Skyrybos — tai bylinėjimasis, — savo knygoje Emotional Infidelity rašo M. Garis Noimanas. — Viena pusė pareiškia ieškinį kitai. Tą akimirką, kai nusprendžiate skirtis, pats iš savęs atimate teisę kaip ligi šiol auginti savo vaiką, disponuoti savo lėšomis ir galbūt net gyventi savo namuose. Gal šiais klausimais teisme susitarsite, o gal ir ne. Kaip dažnai galėsite matytis su vaiku ir kiek jums liks bendro šeimos turto, galiausiai nuspręs pašalinis žmogus, vadinamas teisėju. Deja, tas pašalietis nemąstys lygiai taip kaip jūs.“

Dažnai po skyrybų vietoje vienų problemų tiktai atsiranda kitos. Iš tiesų pasikeisti — ir greičiausiai ne į gera — gali viskas, pradedant jūsų gyvenimo sąlygomis ir baigiant finansine padėtimi. Ir, aišku, skyrybų padariniai atsilieps vaikams.

Skyrybų poveikis paaugliams

Kad ir kokio amžiaus vaikai būtų, tėvų skyrybos juos gali sugniuždyti. Kai kas tvirtina,  jog paaugliai tai ištveria lengviau. Šiaip ar taip, samprotaujama, kad paaugliai yra labiau subrendę ir bet kuriuo atveju netrukus jau bus savarankiški. Tačiau tyrinėtojai mato kitą medalio pusę. Jie nustatė, jog būtent dėl tų priežasčių skyrybos ir gali paauglius traumuoti stipriausiai. * Apsvarstykime štai ką.

▪ Bręstantiems paaugliams ypač trūksta pasitikėjimo savimi, galbūt net labiau nei vaikystėje. Neapsigaukite, — nors paaugliai elgiasi taip lyg kuo puikiausiai apsieitų be niekieno pagalbos, — tvirtos šeimos jiems reikia kaip niekada iki tol.

▪ Būtent tuo gyvenimo laikotarpiu, kai jie mokosi susirasti tikrų draugų, į tokias vertybes kaip pasitikėjimas, ištikimybė ir meilė tėvų skyrybos juos verčia žiūrėti skeptiškai. Vėliau, jau būdami subrendę, jie galbūt apskritai vengs artimų santykių su kitais.

▪ Nors akivaizdžiai išlieti savo emocinį skausmą būdinga įvairaus amžiaus vaikams, paaugliai labiau linkę tai daryti pavojingai: veltis į nusikaltimus, girtauti, griebtis narkotikų.

Tačiau tai nereiškia, jog paaugliai iš išsiskyrusių šeimų pasmerkti neturėti artimų draugų ir laimingos ateities. Jų gyvenimas gali klostytis sėkmingai, ypač jeigu palaiko glaudžius ryšius su abiem tėvais. * Tačiau naivu manyti, kad skyrybos, kaip galbūt kai kurie tvirtina, visada „vaikams tik į naudą“ arba kad jos pašalins bet kokią trintį tarp sutuoktinių. Iš tikrųjų kai kurie pamato, kad po skyrybų su „nepakenčiamu“ sutuoktiniu tenka turėti daugiau reikalų ir daug sudėtingesniais klausimais nei iki skyrybų, pavyzdžiui, dėl finansinės paramos arba vaiko globos. Tokiais atvejais skyrybomis šeimos problemos nesibaigia — jos tik persikelia į kitą kovos areną.

Trečia išeitis

Bet kaip tada, jeigu su savo sutuoktiniu nesutariate ir galvojate apie skyrybas? Šiame straipsnyje pateikiama svarių priežasčių, skatinančių šio žingsnio nežengti. Skyrybos nėra panacėja nuo šeimos problemų.

Bet tokio skatinimo nereikėtų suprasti klaidingai. Tai nereiškia, jog su nevykusia santuoka belieka susitaikyti. Yra dar viena išeitis. Jeigu santuokoje esate nelaimingi, kodėl nedėti  pastangų jai pagerinti? Neatmeskite šios minties skubotai, tvirtindamas, kad jūsų santuokinės problemos neišsprendžiamos. Užduokite sau šiuos klausimus:

▪ Kokios mano sutuoktinio savybės mane iš pradžių prie jo patraukė? Argi jis jų nė kiek nebeturi? (Patarlių 31:10, 29)

▪ Ar įmanoma atgaivinti tai, ką šiam žmogui jaučiau iki santuokos? (Giesmių giesmės 2:2; 4:7)

▪ Kaip man pritaikyti patarimus, duotus šio žurnalo 3—9 puslapiuose, kad ir kaip elgtųsi mano sutuoktinis? (Romiečiams 12:18)

▪ Ar galiu paaiškinti savo sutuoktiniui (žodžiu arba raštu), kaip galėtų pagerėti mūsų santykiai? (Jobo 10:1)

▪ Ar galėtume kartu susėsti ir viską aptarti su kokiu brandžiu draugu, kuris mums padėtų užsibrėžti realius tikslus santuokai sustiprinti? (Patarlių 27:17)

Biblijoje sakoma: „Išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“ (Patarlių 14:15, Brb). Šis principas tinka ne tik, kai renkamės sutuoktinį, bet ir kai ieškome išeities silpstant santuokiniams ryšiams. Kaip pabrėžiama šio žurnalo 9-ame puslapyje, laimingos šeimos irgi turi problemų — skirtumas tik tas, kaip jas sprendžia.

Pailiustruokime tai šitokiu pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad išsiruošėte į ilgą kelionę automobiliu. Be abejo, keliaujant neišvengiamai pasitaikys ekstremalių oro sąlygų, eismo spūsčių, kliūčių kelyje. Kartais galite net išklysti iš kelio. Ką darysite? Apsisuksite ir grįšite, ar ieškosite, kaip įveikti kliūtį, ir tęsite kelionę? Vestuvių dieną jūs leidotės į kelionę, kurioje tikrai pasitaikys visokiausių problemų, nes Biblijoje sakoma, kad „tie, kurie tuokiasi, patirs skausmo ir sielvarto“ (1 Korintiečiams 7:28, išversta iš The New English Bible). Tad klausimas ne tas, ar sunkumų bus, bet, kaip juos spręsite. Ar rasite, kaip įveikti kliūtį ir tęsti kelionę? Ar stengsitės ieškoti pagalbos, net jeigu matote, kad jūsų santuoka beviltiškai išklydo iš kelio? (Jokūbo 5:14)

Dievo įkurta sąjunga

Santuoka — Dievo įkurta institucija, todėl žiūrėti į ją turime labai rimtai (Pradžios 2:24). Kai sunkumai atrodys nebeįveikiami, prisiminkite, ką aptarėme šiame straipsnyje.

1. Stenkitės atgaivinti meilę, kurią sutuoktiniui jautėte anksčiau (Giesmių giesmės 8:6).

2. Nuspręskite, ką jūs galite daryti, kad sustiprintumėte savo santuoką, ir to imkitės (Jokūbo 1:22).

3. Aiškiai, bet pagarbiai — žodžiu ar raštu — išdėstykite savo sutuoktiniui, ką, jūsų manymu, judviejų santuokoje reikėtų pataisyti (Jobo 7:11).

4. Ieškokite pagalbos. Nemanykite, kad gelbėti santuoką privalote vien savo jėgomis!

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracija 19 puslapyje]

„NA JAU ŠĮ KARTĄ PASIRINKSIU TINKAMAI“

Tyrimai rodo, jog antrosios santuokos žlunga dažniau už pirmąsias, o su trečiosiomis būna dar prasčiau. Savo knygoje Emotional Infidelity M. Garis Noimanas nurodo tokio dėsningumo priežastį. „Jeigu pirmojoje santuokoje patiriate sunkumų, — rašo jis, — nemanykite, jog visos blogybės kyla dėl nevykusiai pasirinkto sutuoktinio. Priežasties ieškokite savyje. Jūs įsimylėjote šį žmogų. Jūs drauge kūrėte tai, ką dabar turite arba, ko neturite.“ Kokią Noimanas daro išvadą? „Geriau atsikratyti problemos ir pasilikti sutuoktinį, nei atsikratyti sutuoktinio ir pasilikti problemą.“

 [Rėmelis 21 puslapyje]

JEI SANTUOKA NUTRŪKSTA

Biblijoje pripažįstama, jog kraštutinės aplinkybės gali privesti prie skyrybų. * Kaip padėti savo paaugliui sūnui ar dukrai prisitaikyti prie naujos situacijos, jei taip atsitiko jūsų šeimoje?

Paaiškinkite paaugliui sūnui ar dukrai, kas vyksta. Jeigu įmanoma, tai padaryti turėtų abu tėvai. Kartu pasakykite vaikui, kad tvirtai nusprendėte skirtis. Patikinkite, kad jis čia niekuo dėtas ir kad jį kaip ir anksčiau mylėsite abu.

Palikite mūšio lauką — karas baigtas. Kartais konfliktas tarp tėvų tęsiasi dar ilgai po skyrybų. Pasak vieno šeimos psichologo, jie tampa „kovotojais, pagal įstatymą išskirtais, bet emociškai sutuoktais, niekaip nepajėgiančiais sudaryti taikos sutarties“. Dėl to, kad tėtis su mama nuolat vaidijasi, paauglys ne tik auga, galima sakyti, be tėvų, bet ir atsiranda paskata kiršinti tėvus vieną su kitu, siekiant savo tikslų. Pavyzdžiui, sūnus mamai sako: „Tėtis man leidžia vakaroti tiek, kiek aš noriu. Kodėl neleidi tu?“ Bijodama, kad sūnus neperbėgtų į „priešo stovyklą“, mama ima nuolaidžiauti.

Leiskite sūnui ar dukrai išsikalbėti. Paaugliai gali samprotauti taip: „Jeigu mano tėvai nebemyli vienas kito, jie gali nustoti mylėję ir mane.“ Arba: „Jei patys tėvai pasielgė, kaip norėjo, kodėl negaliu ir aš daryti, ką noriu?“ Kad padėtumėte vaikui atsikratyti tokių baimių ir pakoreguotumėte klaidingą mąstyseną, leiskite jam išsikalbėti. Bet turėkite omenyje štai ką: neapsikeiskite su sūnumi ar dukra vaidmenimis ir nemanykite, kad paauglys yra jūsų emocinė atrama. Tai — jūsų vaikas, o ne patikėtinis.

Skatinkite paauglį palaikyti normalius santykius su jūsų buvusiu sutuoktiniu. Žmogus, su kuriuo išsiskyrėte, jums nustoja būti sutuoktinis, bet nenustoja būti jūsų vaikui tėtis arba mama. Jeigu jį juodinsite, tai neišeis į gera. Knygoje Teens in Turmoil—A Path to Change for Parents, Adolescents, and Their Families rašoma: „Jeigu tėvai skyrybų mūšio lauke savo vaikais nusprendžia naudotis kaip sunkiąja artilerija, jie turi suvokti, kad pjaus tai, ką pasėjo.“

Pasirūpinkite ir savimi. Kartais jausitės taip, tarsi žemė slystų iš po kojų. Bet nepasiduokite. Išlaikykite normalų gyvenimo ritmą. Jei esate krikščionis, neapleiskite dvasinės veiklos. Tai padės jums ir jūsų vaikams neprarasti pusiausvyros (Psalmyno 18:3 [18:2, Brb]; Mato 28:19, 20; Hebrajams 10:24, 25).

[Išnaša]

[Iliustracija 20 puslapyje]

Stenkitės laikytis įžado, kurį davėte vestuvių dieną

[Iliustracija 21 puslapyje]

Jei dalinatės vaiko globa su buvusiu sutuoktiniu, skatinkite paauglį sūnų ar dukrą palaikyti su juo gerus santykius