Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Makadamijų riešutai — Australijos skanėstas

Makadamijų riešutai — Australijos skanėstas

Makadamijų riešutai — Australijos skanėstas

KARTĄ botanikas Valteris Hilis (Hill) išsigandęs stebėjo savo jauną pagalbininką. Vaikinas ką tik prisivalgė riešutų nuo naujai atrastos rūšies medžio, augančio subtropikų drėgnuosiuose miškuose Kvynslando (Australija) pietryčiuose. Hilis buvo girdėjęs, kad tie riešutai nuodingi. Bet jaunuolis nenumirė ir net nesusirgo. Riešutai jam pasirodė labai skanūs. Botanikas paragavo vieną ir pats. Patiko ir jam. Neilgai trukus makadamijų sėjinukus Hilis pradėjo dalinti draugams ir botanikams visame pasaulyje. *

Dabar, praėjus maždaug 150 metų, makadamijos paplito po visą pasaulį — ir ne be reikalo. Žurnale Chronica Horticulturae aiškinama: „Dėl savito švelnaus skonio, puikaus traškumo ir sodriai kreminės spalvos makadamijos pasaulyje laikomos vienais iš gurmanų labiausiai vertinamų riešutų.“ Todėl nieko nuostabaus, kad šie riešutai yra paklausiausia Australijoje auginama vietinė kultūra.

Kietas riešutėlis

Visžaliai makadamijų medžiai vešliai auga subtropikuose palei rytinę Australijos pakrantę. Dvi iš devynių jų rūšių augina valgomus riešutus, turinčius išorinį plaušų sluoksnį, gelsvai rudą rutulišką kevalą ir stiklo rutuliuko dydžio kreminės spalvos branduolį.

Tačiau tvirtą makadamijų kevalą sunku pramušti. * Aborigenai riešutus skaldė akmenimis. Sodininkystės pradininkas Džonas Volfrenas (Waldron) tam naudojo plaktuką ir priekalą. Per 50 metų šiais paprastais įnagiais jis išlukšteno apie aštuonis milijonus riešutų. Ar nebūtų galima šio darbo mechanizuoti? Pirmieji gliaudikliai buvo netikę, nes pažeisdavo branduolį. Bet ilgainiui buvo sukonstruoti efektyvesni.

Dar viena bėda — riešutmedžių dauginimas. Iš gerų sėjinukų dažnai užaugdavo prasti medeliai. Pastangos skiepyti buvo bergždžios. Dėl šių sunkumų auginti makadamijas komerciniais tikslais nesisekė tol, kol to nesiėmė havajiečiai. Jie atrado tai, ko reikėjo, ir netrukus pasaulinei rinkai jau tiekė 90 procentų makadamijų riešutų. Todėl suprantama, kodėl šiuos riešutus imta vadinti havajiniais.

Vėliau, pasimokę iš havajiečių, praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje „auginti makadamijas ėmė [ir Australijos fermeriai], nes suprato, kad tai perspektyvi komercinė kultūra“. Ši žemės ūkio šaka taip suklestėjo, kad dabar Australija užaugina apie 50 procentų pasaulinės makadamijų produkcijos. Šie riešutai taip pat auginami Afrikoje, Azijoje ir Centrinėje Amerikoje.

Viešnagė vienoje Australijos fermoje

Atsibuskite! bendradarbis apsilankė pas Endru, auginantį makadamijas netoli Lismoro (Naujasis Pietų Velsas). „Kad kryžminis apdulkinimas būtų efektyvesnis, kas kelios eilės sodiname skirtingų rūšių makadamijas“, — paaiškino Endru. Jis papasakojo, kad apie 80 procentų iš daugybės milijonų Australijoje pasodintų medžių yra būtent tos rūšys, kurias išvedė havajiečiai. Tačiau dabar, panaudodami laukinių makadamijų genetinę medžiagą, ir Australijos selekcininkai bando išvesti pagerintas vietines rūšis.

Tankioje lapijoje nelyginant maži kamuoliukai kybo šimtai riešutų. Per pusmetį jie prinoksta ir krenta žemėn. Pastebime, jog kai kurie riešutai skylėti. „Žiurkės, — pasakė Endru. — Jos gali perkąsti kevalą per aštuonias sekundes. Šernai irgi mėgsta šiuos riešutus.“ Mums einant makadamijų alėja, Endru stabteli ir koja iš žemės iškrapšto pusiau pasislėpusį riešutą. „Sutaupiau tris centus“, — pasišaipo iš savęs Endru. Daugelis fermerių derlių nuima specialiai sukonstruotomis mašinomis, kurios trumpais plastikiniais pirštais surenka riešutus į būgną. Paskui, nuėmus plaušus ir riešutus surūšiavus, jie vežami į fabriką, kur išgliaudomi, dar kartą surūšiuojami ir siunčiami pirkėjams.

Skanu ir sveika!

Viešnagei baigiantis sutriauškiame po saują riešutų, ir burnoje dar ilgai jaučiame stiprų grietinėlės skonį. Bet ar makadamijos naudingos sveikatai? Šiuose riešutuose „dažniausiai būna per 72% riebalų (didžiąja dalimi mononesočiųjų, arba gerųjų) — daugiau nei bet kokiuose kituose aliejinguose riešutuose“, — rašoma viename vyriausybės informaciniame biuletenyje apie makadamijų auginimą. Pagal naujausius tyrimus, saikingai vartojant šiuos riešutus, galima sumažinti kraujospūdį bei žalingo mažo tankio cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.

Vieni makadamijomis gardžiuojasi valgydami šokoladinius saldainius, delikatesinius pyragaičius arba ledus su priedais. Kitiems labiau patinka skrudinti, sūdyti arba tik ką išlukštenti riešutai. Kad ir kaip patiektas makadamijas rinktųsi, daugumai atrodo, kad niekada jų neatsivalgys.

[Išnašos]

^ pstr. 2 Anksčiau tyrinėtojai Kaningamas (Cunningham) 1828 metais ir Leikhartas (Leichhardt) 1843 metais rinko makadamijų riešutus, bet jų pavyzdžius padėjo į saugyklą ir neaprašė. 1857-aisiais Hilio kolega iš Melburno, botanikas Ferdinandas fon Miuleris (Mueller), atrastąjį augalą pavadino Makadamija savo gero draugo dr. Džono Makadamo (Macadam) vardu.

^ pstr. 6 Makadamijų kevalai yra tokie kieti, jog susmulkinti naudojami kaip puikus abrazyvas pramonėje.

[Rėmelis 23 puslapyje]

KEVALAI — KURAS JĖGAINĖMS

Kieti kaip akmenėliai makadamijų kevalai kaloringumu nenusileidžia rudosioms anglims. Todėl viena jėgainė Australijoje juos naudoja gaminti elektros energijai, kuri tiekiama šių riešutų perdirbėjams bei kitiems vartotojams. Ši jėgainė šalyje yra pirmoji, gaminanti elektrą iš atliekų. Jos gamybos apimtis gali gerokai išaugti, nes kurą tiekia vis daugiau riešutų augintojų.

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Makadamijų augintojai Australijoje kasmet pasodina tūkstančius naujų medelių

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 23 puslapyje]

Visos nuotraukos 22 ir 23 puslapyje: Australian Macadamia Society