Šis straipsnis padės tau suprasti:

KODĖL kartais pasakai, ko nenorėtum

KĄ tuomet daryti

KAIP suvaldyti liežuvį

„Paprastai žinau, ko nesakyti, bet kartais ima ir išsprūsta koks žodis. Tada nors į žemę prasmek!“ (Čeisis)

„Kartais lepteliu tai, ką galbūt visi galvoja, tik niekas garsiai nesako... Oi!“ (Ali)

KODĖL TAIP NUTINKA

Teminė citata: „Jeigu kas nesuklumpa kalboje, yra tobulas“ (Jokūbo 3:2). Kas tuo norima pasakyti? Nė vienas tobulai nevaldo savo liežuvio. Daugelis pritars Anetei, * kuri sako: „Kai liežuvis ima dirbti greičiau už smegenis, lepteli, ko visai nenorėtum.“

Pasakojimas: „Draugei patiko keli drabužiai, kuriuos ruošiausi kam nors atiduoti. Nieko nepagalvojusi tariau: „Nemanau, kad jie tau tiks.“ O ji atsakė: „Ką? Manai, aš stora?“ (Korin)

Kad suprastum, kodėl kartais nesuvaldai liežuvio, padaryk štai ką:

● Atrask savo silpną vietą.

․․․․․ Esu linkęs išlieti pyktį.

․․․․․ Esu linkęs kalbėti nepagalvojęs.

․․․․․ Esu linkęs kalbėti neišklausęs iki galo.

․․․․․ Kita ․․․․․

Pavyzdys: „Mėgstu pajuokauti ir kartais persistengiu, o žmonės neteisingai mane supranta“ (Aleksis).

● Pagalvok, su kuo kalbėdamasis dažniausiai nesusivaldai.

․․․․․ Su tėvais.

․․․․․ Su broliu ar seserimi.

․․․․․ Su draugu.

․․․․․ Su kitais ․․․․․

Pavyzdys: „Deja, dažniausiai įskaudinu mylimus žmones, — sako dvidešimtmetė Kristina. — Manau, būdama su jais, kartais per daug atsipalaiduoju ir nebekontroliuoju liežuvio.“

 KĄ DARYTI, KAI KĄ NORS LEPTELI

Teminė eilutė: „Siekime to, kas kuria santarvę“ (Romiečiams 14:19). Vienas būdas sekti šiuo patarimu — atsiprašyti.

Pasakojimas: „Mama mirė, kai man buvo dešimt mėnesių, o tėčiui manęs nereikėjo, todėl mane augino teta su tetėnu. Kartą, kai buvau dešimties ar vienuolikos metų, jaučiausi labai vieniša ir pykau, kad mama mirė. Norėjosi ką nors dėl to apkaltinti. Todėl, kai teta paprašė kažką jai padėti, pradėjau murmėti, kol galiausiai išsprūdo: „Nekenčiu tavęs! Tu man ne mama!“ Teta buvo šokiruota. Nuėjusi į miegamąjį, užsidarė ir graudžiai pravirko. Jaučiausi bjauriai. Ji manimi visąlaik rūpinosi ir dėl manęs labai stengėsi, o aš jai taip drėbtelėjau. Vėliau tetėnas apie tai su manimi pasikalbėjo ir parodė kelias Rašto citatas, kaip svarbu valdyti liežuvį. Nuoširdžiai atsiprašiau tetos. Turėjau pripažinti, kad buvau neteisi“ (Karen).

Žemiau užrašyk vieną priežastį, dėl kurios tau gali būti nelengva atsiprašyti.

․․․․․

Kodėl atsiprašęs gali pasijusti geriau?

․․․․․

Kas užvestų ant kelio: apsvarstyk principus, užrašytus Patarlių 11:2 ir Mato 5:23, 24.

Žinoma, kad nereikėtų atsiprašinėti, visų pirma geriau tokių situacijų vengti. Kaip tai daryti?

 KAIP PAŽABOTI LIEŽUVĮ

Teminė eilutė: ‘Būk greitas klausytis, lėtas kalbėti, lėtas rūstauti’ (Jokūbo 1:19). Štai keletas patarimų, kaip tai įgyvendinti.

Perskaityk nurodytas Biblijos eilutes ir surask, kuriam patarimui jos tinka.

Patarlių 12:16 □

Patarlių 17:14 □

Patarlių 26:20 □

Mokytojo 7:9 □

Filipiečiams 2:3 □

1 „Per daug nesusireikšmink. Antraip greit įsižeisi“ (Danet).

2 „Kai susierzinu, einu pasivaikščioti. Tai proga pabūti vienai ir atvėsti“ (Bril).

3 „Jaunesnė buvau labai priekabi ir turėdavau laimėti kiekvieną ginčą. Bet ilgainiui supratau, kad dėl smulkmenų neverta sukti galvos“ (Silja).

4 „Jei kas apšaukia, o tu neatsakai tuo pačiu, rėksnys, nesulaukęs pasipriešinimo, išsikvėps. Tiesiog būk kantrus. Nepilk alyvos į ugnį“ (Kerin).

5 „Kartais, kai ant ko nors pykstu, galvoje sukasi mintys, ką norėčiau tam žmogui išrėžti. Tačiau belaukdamas tinkamos progos suprantu, kaip tuščia būtų pradėti tokią šneką. Išmokau viena — niekada nereaguok skubotai“ (Čarlzas).

Daugiau rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galite rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracijos 22 puslapyje]

Ali: „Prieš ką nors sakydama pamąstau: ar nuo to santykiai pagerės? kaip į tai sureaguos pašnekovas? Jei dvejoji, ar verta tai sakyti, geriau patylėk.“

Čeisis: „Visad stengiuosi galvoti, kaip mano žodžiai paveiks kitus. Manau, kad valdyti liežuvį po truputį sekasi vis geriau. Pastebėjau, kad mokausi iš patirties.“

[Rėmelis 23 puslapyje]

KODĖL NEPAKLAUSUS TĖVŲ?

Kadangi nė vienas nėra tobulas ir, kaip rašė Jokūbas, „visi dažnai suklumpame“, paklausk tėvų, ką jie daro, kad suvaldytų liežuvį (Jokūbo 3:2).

[Iliustracija 22 puslapyje]

„Išspaudęs dantų pastą, atgal jos nesustumsi. Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų žodžius. Kartą leptelėjęs ką įžeidaus, atgal nesugrąžinsi“ (Džeimsas).