● Maždaug 900 milijonų žmonių visame pasaulyje neturi švaraus geriamo vandens. Kad jo parsineštų, reikia keliauti tolimą kelią. Dažniausiai tas darbas tenka moterims bei vaikams. „Baisu ir pagalvoti, kad norėdami apsirūpinti tuo, kas būtiniausia, vargingieji turi valandų valandas praleisti kelyje“, — teigia Masačusetso technologijos instituto inžinierius Šrirangas Čatri (Shreerang Chhatre). Siekdami palengvinti tų vargšų dalią, Čatri ir jo kolegos tiria galimybes iš rūko surinkti vandenį ir idėjų semiasi iš Namibo dykumos juodvabalio (Stenocara gracilipes).

Susimąstykite. Afrikoje virš Namibo dykumos kas rytą nusidriekia rūkas. Pasinaudodami šia trumpa valandėle, ten gyvenantys juodvabaliai atsistoja prieš vėją tam tikru kampu. * Grublėtas hidrofilinis sparnų paviršius pritraukia drėgmę. Jai kaupiantis, galiausiai susiformuoja lašai, kurie latakėliais, padengtais hidrofobine medžiaga, nusirita vabalui tiesiai į burną.

Čatri su savo bendradarbiais panašiu principu nori surinkti vandenį žmonėms. Aišku, šiems, kad išgyventų, vandens reikia nepalyginamai daugiau nei Namibo dykumos juodvabaliams. Vis dėlto viena didžiausių problemų yra finansavimas. O kol kas rūko surinkimo projektas, pasak Čatri, „dar tobulinamas“.

Ką manote? Ar hidrofilinė Namibo dykumos juodvabalio sparnų danga — evoliucijos produktas? O gal buvo sukurta?

[Išnaša]

[Iliustracija 22 puslapyje]

Susidarę vandens lašeliai subėga vabalui į burną

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 22 puslapyje]

Nuotrauka: Chris Mattison Photography/photographersdirect.com