ĮSIVAIZDUOKITE, kad atsidūrėte maždaug Ispanijos dydžio kalnų regione. Savo nuostabai, sužinote, jog čia gyvena dešimtys tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis. Kodėl kai kur nesusišneka net gretimų kaimų gyventojai? Matyt, panašiai suglumę buvo ir viduramžių geografai, nes vienas iš jų Kaukazą pavadino „kalbų katilu“.

Įsispraudęs tarp Juodosios ir Kaspijos jūros, šis regionas yra kontinentų ir civilizacijų kryžkelė, todėl pasižymi sena istorija ir turtinga kultūra. Čia gyvenančioms tautoms būdinga pagarba senoliams, meilė šokiui ir nuoširdus svetingumas. Bet dažnam turistui didžiausią įspūdį palieka etninių grupių bei kalbų įvairovė. Kaukaze šnekama daugiau kalbų nei bet kuriame kitame tokio pat dydžio Europos regione.

Dar penktame amžiuje prieš mūsų erą graikų istorikas Herodotas rašė: „Kaukaze gyvena begalė pačių įvairiausių tautelių.“ Maždaug pirmojo amžiaus pradžioje kitas graikų istorikas, Strabonas, aprašė 70 to regiono genčių. Kiekviena iš jų turėjo savo kalbą ir keliaudavo prekiauti į Dioskuriją prie Juodosios jūros, kur dabar įsikūręs Suchumio miestas. Po keleto dešimtmečių romėnų istorikas Plinijus Vyresnysis rašė, jog norintiems ten prekiauti romėnams reikėdavo 130 vertėjų.

Šiais laikais Kaukazą tėvyne laiko per 50 etninių grupių. Kiekviena jų didžiuojasi savo papročiais, neretai ir tautiniais drabužiais, menu bei architektūra. Čia kalbama bent 37 vietinėmis kalbomis: vienas vartoja milijonai žmonių, kitas — vos keli kaimai. Didžiausias kalbų margumynas yra Rusijos Dagestano Respublikoje. Joje gyvena apie 30 vietinių etninių grupių. Tikslūs lingvistiniai  ryšiai tarp šių kalbų ir su kitomis kalbinėmis grupėmis iki galo neištyrinėti ligi šiol.

Ar norėtumėte žinoti, kokios yra Kaukazo kalbos? Oficialią Jehovos liudytojų svetainę www.mr1310.com galima peržiūrėti daugiau kaip 400 kalbų, tarp jų — keletas, kuriomis šnekama Kaukaze, nuostabiame krašte, taikliai vadinamame „kalbų katilu“.