ĮSIVAIZDUOKITE vyrą, važiuojantį kelio atkarpa, kur draudžiama lenkti. Jis prisiveja moters vairuojamą automobilį, riedantį kiek lėčiau nei maksimaliu greičiu, leistinu šiame kelyje. Nekantriam vyrui atrodo, kad ji šliaužia kaip vėžlys. Keletą minučių jis tiesiog lipa jai ant kulnų, kol netekęs kantrybės didžiuliu greičiu aplenkia ir neria į priekį. Taip vairuodamas pažeidžia eismo taisykles ir sukelia avarinę situaciją.

O ką pasakytumėte apie moterį, kuri neturi kantrybės dirbti su lėtesniais ar mažiau nuovokiais už save? Arba vyrą, stovintį prie lifto ir nekantriai maigantį iškvietimo mygtuką? Ar dažnai prarandate kantrybę būdamas su pagyvenusiais tėvais? O gal turite mažų vaikų ir neretai pyktį išliejate ant jų? Ar jus lengvai suerzina kitų padarytos klaidos?

Būna, jog kantrybės netenkame kiekvienas. Bet jeigu tai ima kartotis kasdien, galime sulaukti rimtų pasekmių.

Dažniausiai nekantrumas gimdo dirglumą, susierzinimą ir net pyktį. Tokios emocijos sukelia įtampą, o tai kenkia sveikatai. Kaip pabrėžiama viename Amerikos medikų asociacijos leidinyje, naujausių tyrimų duomenimis, kantrybės stoka yra vienas iš hipertenzijos rizikos faktorių net tarp jaunų žmonių.

Nekantrumas gali sukelti ir kitų negalavimų. Vienas neseniai atliktas tyrimas rodo, jog nekantrumas yra susijęs su nutukimu. „Mokslininkai pastebėjo, kad nesusivaldantys žmonės labiau linkę priaugti svorio nei susitvardantys“, — rašoma laikraštyje The Washington Post. Mat daugelyje šalių nebrangaus greitmaisčio lengva nusipirkti bet kuriuo paros metu, todėl dažnas nekantruolis nepajėgia atsispirti pagundai.

Vienoje Londone įsikūrusio Ekonominių tyrimų centro ataskaitoje teigiama, jog nekantrus žmogus yra linkęs nuolat viską atidėlioti. Galimas dalykas, jis nesiryžta imtis daug laiko suryjančios užduoties, nes stokoja kantrybės užbaigti pradėtą darbą. Kad ir kaip būtų, tendencija vilkinti gali turėti neigiamų padarinių tiek jam pačiam, tiek šeimos biudžetui. Britanijos laikraštyje The Telegraph ekonomistas Ernestas Rubenas (Ernesto Reuben) teigė: „Dėl to, kad [nekantrūs žmonės] laiku nepateikia dokumentacijos, labai smunka darbo našumas ir krenta užmokestis.“

Pasak Britanijos laikraščio South Wales Echo, „nekantrieji, apsvaigę nuo alkoholio, dažniau įsivelia į naktinius nuotykius, kurie baigiasi muštynėmis“. Apklausę šimtus vyrų bei moterų, prie tokios pat išvados priėjo ir Kardifo universiteto specialistai. Kaip rašoma minėtame laikraštyje, „tokie žmonės labiau linkę nusigerti ir smurtauti“.

„Pew Research Center“ (Vašingtonas, Kolumbijos valstija) analitikai nustatė, jog nekantrieji „neretai priima skubotus, paviršutiniškus sprendimus“. Tą pačią išvadą padarė Bahratidaseno (Indija) universiteto profesorius ir Socialinio darbo katedros vadovas dr. Ilangas Ponhasvamis (Ilango Ponnuswami). Jis aiškina: „Nekantrumas brangiai kainuoja. Vien dėlto, kad stokodamas kantrybės klaidingai apsisprendėte, galite prarasti pinigus, draugus, patirti skausmo ir kančių arba kitokių nemalonumų.“

Paprastai nekantrūs žmonės „daugiau prasiskolina“, — rašoma Bostono (JAV) federalinio rezervinių fondų banko biuletenyje Research Review. Pavyzdžiui, kai kurie jaunavedžiai, nepaisant ribotų išteklių, įsigeidžia iškart įsigyti visus įmanomus patogumus. Todėl namą, baldus, automobilį ir visa kita perka kreditan. Kartais patys šitaip sugriauna savo santuoką. Arkanzaso (JAV) universiteto mokslininkai teigia, kad „jaunavedžių, kurie bendrą gyvenimą pradeda kurti skolintais pinigais, santuoka ne tokia sėkminga kaip tų, kurie skolinasi nedaug arba išvis neturi skolų“.

Kai kas net mano, jog dabartinė ekonominė krizė Jungtinėse Valstijose — nekantrumo padarinys. Verslo žurnalas Forbes tvirtina, jog „esama padėtis rinkoje susidarė dėl nepateisinamo nekantrumo ir nežaboto gobšumo. Nekantrumo genami tūkstančiai paprastų žmonių stengėsi įgyti nuosavybės ne pagal savo kišenę. Jie ėmė milžiniškas paskolas, kurių nebūtų pajėgę išsimokėti daugelį metų, o kai kuriais atvejais — net visą gyvenimą“.

Su nekantriu žmogumi sunku bendrauti. Neturėdamas kantrybės diskutuoti rimta tema, jis dažniausiai šneka, kas šauna į galvą. Tokį žmogų taip pat gali nervinti, kad kalba kiti. Jis nepajėgia iki galo išklausyti kitų nuomonės. Todėl kartais stengiasi paskubinti pašnekovą užbaigdamas jo mintį arba kaip nors kitaip.

Dėl nekantrumo gali iširti draugystė. Ankstesniame straipsnyje cituota dr. Dženifer Hartštain aiškina: „Kas gi norėtų draugauti su tuo, kuris nuolat pirštais barbena į stalą [arba] žvilgčioja į laikrodį?“ Taigi nekantrumas — ne itin patraukli savybė. Šitaip elgdamasis atstumsite draugus.

Aptarėme tik keletą nemalonių nekantrumo padarinių. Kitame straipsnyje skaitykite, kaip kantrybę ugdytis ir jos neprarasti.