KAD išsilaikytų ore, sklandantiems paukščiams nereikia didelių pastangų. Ypač puikiai sklando klajojantysis albatrosas. Šis paukštis, kurio svoris — maždaug 8,5 kilogramo, o sparnų tarpugalis siekia 3,4 metro, sunaudodamas labai mažai energijos, gali nuskristi tūkstančius kilometrų! Tai įmanoma dėl jo kūno sandaros ir sklendimo technikos.

Susimąstykite. Albatrosui sklendžiant, tam tikros sausgyslės užfiksuoja iki galo išskleistus sparnus, taigi raumenys tuomet ilsisi. Dar viena ypatybė, jam padedanti sklandyti valandų valandas, — gebėjimas pasinaudoti oro srautais.

Virš jūros albatrosas kyla, daro posūkius ir leidžiasi skriedamas spirale. Taip manevruodamas paukštis įgauna užtektinai varomosios jėgos, kad dėl oro pasipriešinimo neprarastų greičio. Tik visai neseniai paaiškėjo, kaip jam tai pavyksta. Mokslininkai, naudodamiesi didelės skiriamosios gebos stebėjimo prietaisais ir specialia programine įranga, atrado, kad albatrosas, skrisdamas spirale, reikiamos energijos įgauna iš priešvėjinės pusės į pavėjinę pasisukdamas aukščiausioje posūkio atkarpoje. Jie teigia, jog paukštis „energijos visą laiką gauna tolygiai“. Todėl valandų valandas gali sklęsti nė karto nemostelėjęs sparnais!

Šis atradimas, tikėtina, padės inžinieriams sukurti ekonomiškesnius skraidymo aparatus, kurie galėtų ne tik skristi, bet ir sklęsti.

Ką manote? Ar ypatingos kūno sandaros albatrosas, gebantis skrydžio metu tausoti energiją, yra evoliucijos produktas? O gal taip sukurtas?