BIBLIJA užbaigta rašyti pirmajame amžiuje. Tačiau mokymus, padėjusius pagrindą Trejybės doktrinai, oficialiai pradėta formuluoti dviem šimtais metų vėliau, 325-aisiais, Mažojoje Azijoje, Nikėjos mieste (dabar Iznikas, Turkija) įvykusiame susirinkime. Kaip teigiama leidinyje New Catholic Encyclopedia, Nikėjos susirinkimo priimtame tikėjimo išpažinime pirmą kartą buvo apibrėžti Bažnyčios mokymai, tarp jų, — kas yra Dievas ir Kristus. Tačiau, kodėl praėjus šimtmečiams nuo tada, kai buvo baigta rašyti Biblija, prireikė tokio apibrėžimo? Ar joje nėra aiškaus atsakymo į šiuos svarbius klausimus?

Kai Konstantinas tapo vienvaldžiu Romos imperatoriumi, tariamieji krikščionys pagal įsitikinimus, ar Jėzus yra Dievas, ar Dievo sukurtas, jau buvo pasidaliję į dvi grupes. Kad išspręstų šį klausimą, Konstantinas Bažnyčios vadovus sukvietė į Nikėją, bet ne todėl, kad jam būtų rūpėjusi religinė tiesa, o siekdamas užkirsti kelią imperiją silpninančiam religiniam susiskaldymui.

Vyskupų, kurių galėjo būti šimtai, Konstantinas paprašė laikytis vieningos nuomonės, bet jo prašymas nuėjo perniek. Tada jis susirinkimui pasiūlė priimti neapibrėžtą sąvoką, kad Jėzus yra „iš vienos substancijos“ (gr. homoousios) su Tėvu. Ši nebiblinė graikų filosofijos sąvoka ir tapo Trejybės doktrinos, vėliau išplėtotos tikėjimo išpažinimuose, pamatu. Baigiantis ketvirtajam šimtmečiui, Trejybės doktrina iš esmės jau buvo susiformavusi tokia, kokia yra šiais laikais, — šventoji dvasia buvo prilyginta Dievui ir Jėzui.

Jėzus sakė, jog „tikrieji garbintojai garbins Tėvą [...] tiesa“ (Jono 4:23). Tiesa yra užrašyta Biblijoje (Jono 17:17). Ar joje mokoma, kad Tėvas, Sūnus ir šventoji dvasia sudaro triasmenį Dievą?

 Viena, Biblijoje žodis „Trejybė“ net neminimas. Antra, Jėzus niekada netvirtino esąs lygus Dievui. Priešingai, jis Dievą garbino (Luko 22:41-44). Trečias akivaizdus įrodymas — Jėzaus santykiai su savo mokiniais. Net prikeltas iš mirusiųjų, kad gyventų kaip dvasinis kūrinys, Jėzus juos vadino savo broliais (Mato 28:10). Ar jie buvo Visagalio Dievo broliai? Aišku, ne! Bet dėl tikėjimo Kristumi — išskirtiniu Dievo sūnumi — jie irgi tapo to Tėvo sūnumis (Galatams 3:26). Palyginkite dar kai kurias Rašto eilutes su teiginiais, paimtais iš tikėjimo išpažinimo, priimto Nikėjos susirinkime.

Kas sakoma Nikėjos tikėjimo išpažinime:

„Tikime [...] vieną Viešpatį Jėzų Kristų [...], gimusį [...] iš vienos substancijos su Tėvu, Dievą iš Dievo, Šviesą iš Šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo.“

Ką sako Biblija:

• „Tėvas už mane [Jėzų] didesnis“ (Jono 14:28). *

• „Aš [Jėzus] kylu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą“ (Jono 20:17).

• „Mums tėra vienas Dievas, Tėvas“ (1 Korintiečiams 8:6).

• „Tebūna palaimintas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas ir Tėvas“ (1 Petro 1:3).

• „Tai sako Amen [Jėzus], [...] Dievo kūrinijos pradžia“ (Apreiškimo 3:14). *