„Pagrindinėje mokykloje prie bendraamžių nepritapdavau, ir tai skaudino. Todėl perėjusi į vidurinę pakeičiau išvaizdą bei požiūrį, — beje, ne į gera. Taip troškau turėti draugų, kad pasidaviau bendraamžių spaudimui. Tikslas buvo vienas — būti bendramokslių mėgstamai“ (Dženifer, * 16 metų).

Gal ir tu patiri bendraamžių spaudimą? Jei taip, šis straipsnis tau bus naudingas.

Bendraamžių spaudžiami ir geri žmonės kartais pasielgia netinkamai.

„Blogos draugijos gadina gerus įpročius“ (1 Korintiečiams 15:33).

„Kartais puikiai žinome, jog pasielgti vienaip ar kitaip yra negerai, bet papuolę į tam tikrą situaciją pasiduodame norui įtikti kitiems“ (Dana).

Bendraamžių spaudimą jaučiame ir tiesiogiai jų nespaudžiami.

„Noriu daryti gera, bet manęs tyko bloga“ (Romiečiams 7:21).

„Spaudimas dažnai kyla iš vidaus. Ir išties — aš pati trokštu to, apie ką kalba bendraamžiai ir kas atrodo taip patrauklu“ (Diana).

Jei nepasiduosi bendraamžių spaudimui, galėsi savimi didžiuotis.

„Išlaikykite gerą sąžinę“ (1 Petro 3:16).

„Anksčiau buvo labai sunku nepritarti aplinkinių nuomonei, bet dabar nebebijau išsiskirti iš kitų ir tvirtai pareikšti savo nuomonę. Kaip gera eiti miegoti švaria sąžine!“ (Karla)

Jei esi bendraamžių verčiamas pasielgti netinkamai, pamėgink štai ką.

Įvertink pasekmes. Pasvarstyk: „Kas tada, jei pasiduosiu bendraamžių įtakai ir būsiu sučiuptas? Ką apie mane pagalvos tėvai? Ką apie save galvosiu pats?“ (Biblijos principas: Galatams 6:7.)

„Tėvai su manimi samprotauja taip: „Kas gali atsitikti, jei neturėsi savo nuomonės?“ Jie padėjo man suprasti, kaip sekdama bendraamžiais galėčiau pasukti klystkeliais“ (Olivija).

Stiprink savo įsitikinimus. Pamąstyk: „Kodėl nė kiek neabejoju, kad tam tikras poelgis žalingas tiek man, tiek kitiems?“ (Biblijos principas: Hebrajams 5:14.)

„Kai buvau maža, mokėdavau atsakyti tik labai trumpai, o kartais tik vienu žodeliu „ne“, bet dabar galiu išsamiai paaiškinti, kodėl ką nors darysiu arba ko nors nedarysiu. Esu tvirtai įsitikinusi, kas gera ir kas bloga. Nusprendžiu pati — ne kas nors kitas“ (Anita).

Vertink save kaip asmenybę. Pasvarstyk: „Koks žmogus noriu būti?“ Tada pagalvok, ką esi verčiamas daryti, ir susimąstyk: „Ką toks žmogus darytų šioje situacijoje?“ (Biblijos principas: 2 Korintiečiams 13:5.)

„Patinku sau tokia, kokia esu, ir man visai nesvarbu, ką apie mane galvoja kiti. Be to, daugelis vertina tai, kad neveidmainiauju“ (Alicija).

Galvok apie ateitį. Jei esi moksleivis, nepamiršk, jog po kelerių metų, o gal net ir mėnesių, žmonės, kuriems stengiesi įtikti, tau nebeturės jokios reikšmės.

„Žiūrėdama į klasės nuotrauką, kai kurių bendramokslių net vardų nebeatsimenu. Bet kai su jais mokiausi, jų nuomonė man buvo svarbesnė nei mano pačios įsitikinimai. Kokia buvau kvaila!“ (Dona, 22 metų)

Pasiruošk. Biblijoje primenama, jog reikia žinoti, kaip kiekvienam atsakyti (Kolosiečiams 4:6).

„Tėvai mums su sesute padeda sugalvoti įvairių situacijų, o mes suvaidiname, kaip pasielgtume. Tuomet, patekusios į panašią padėtį realiame gyvenime, žinosime, ką daryti“ (Kristina).