Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

BIBLIJOS POŽIŪRIS

Švara

Švara

Ar Dievui svarbi mūsų fizinė švara?

„Apsivalykime nuo visų kūno ir dvasios nešvarumų“ (2 Korintiečiams 7:1).

KĄ SAKO BIBLIJA?

Kūrėjas mus myli ir nori, kad džiaugtumės gera sveikata ir ilgu visaverčiu gyvenimu. „Tebrangina tavo širdis mano įsakymus, — pataria pats Dievas, — nes jie tau suteiks daug dienų bei gyvenimo metų ir gerovės“ (Patarlių 3:1, 2). Dievo meilė žmonėms buvo akivaizdi iš Izraeliui duotų jo įstatymų, tarp jų ir konkrečių naudingų nurodymų dėl higienos bei sanitarijos (Pakartoto Įstatymo 23:13-15 [23:12-14, Brb]). Kol izraelitai jų laikėsi, buvo sveikesni ir rečiau sirgo ligomis, kamavusiomis kitas tautas, pavyzdžiui, egiptiečius, kurie tokių pažangių įstatymų neturėjo (Pakartoto Įstatymo 7:12, 15).

Panašiai ir šiandien žmonėms, kurie apsivalo „nuo visų kūno ir dvasios nešvarumų“ — taip pat ir tokių kūną teršiančių įpročių kaip rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas bei narkotikai, — sumažėja rizika susirgti kai kuriomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis bei mirti anksčiau laiko. Be to, mus nuolat supa kiti, todėl, laikydamiesi Dievo priesakų dėl švaros, parodome supratingumą (Morkaus 12:30, 31).

Ar Dievui rūpi mūsų dvasinis ir moralinis tyrumas?

„Numarinkite savo kūno narius [...] ištvirkavimą, netyrumą, geidulingumą, nedorą troškimą ir gobšumą, kuris yra stabmeldystė. Dėl tų dalykų ištinka Dievo rūstybė“ (Kolosiečiams 3:5, 6).

KĄ SAKO BIBLIJA?

Kaip minėta, Biblijoje esame raginami apsivalyti „nuo visų kūno ir dvasios nešvarumų“. Jėzui esant Žemėje, daugelis, tarp jų ir žydų religiniai vadovai, labai rūpestingai laikėsi fizinės švaros, tačiau nepaisė moralinio bei dvasinio tyrumo (Morkaus 7:1-5). Todėl, norėdamas, kad žmonės teisingai suprastų, kaip yra iš tikrųjų, Jėzus pasakė: „Niekas, kas iš išorės patenka į žmogų, negali jo suteršti, nes patenka [...] į vidurius ir išeina išvietėn.“ Tada pridūrė: „Žmogų suteršia tai, kas iš žmogaus išeina, mat iš vidaus, iš žmogaus širdies, išeina blogi sumanymai: ištvirkavimai, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, gobšybės, nedorybės, klasta, įžūlus elgesys, pavydi akis, [...] kvailybė. Visos šios piktenybės [...] žmogų suteršia“ (Morkaus 7:18-23).

Pasak Jėzaus, tie, kas pernelyg kruopščiai laikosi fizinės švaros, tačiau nepaiso Dievo moralinių bei dvasinių normų, yra nelyginant puodeliai, švarūs iš išorės, tačiau purvini iš vidaus (Mato 23:25, 26).

Ar Dievas iš mūsų reikalauja ne per daug?

„Juk tai ir yra Dievo meilė, — kad laikomės jo įsakymų. Ir jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3).

KĄ SAKO BIBLIJA?

Michėjo 6:8 skaitome: „Ko iš tavęs reikalauja Viešpats: tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolankiai eiti su savo Dievu.“ Argi ne protingas reikalavimas? Be to, Kūrėjas nori, kad jam paklustume iš meilės. Tai darydami, patiriame daug džiaugsmo (Psalmyno 40:9 [40:8, Brb]). O kai suklystame, mus guodžia mintis, kad Dievas yra gailestingas. „Kaip tėvas gailisi vaikų, taip Viešpats gailisi pagarbiai jo bijančiųjų. Juk jis žino, kokie mes padarai, atsimena, kad mes esame dulkės“, kitaip tariant, netobuli ir linkę klysti (Psalmyno 103:13, 14).

Taigi, įsigilinę į Dievo reikalavimus dėl fizinio, moralinio bei dvasinio tyrumo, įžvelgiame jo gerumą ir meilę mums. Jei noriai jų laikomės, rodome išmintį ir meilę jam.