„Maniau, jog sutikau tą, su kuriuo galėčiau praleisti visą gyvenimą. Bet po dviejų mėnesių draugystę turėjau nutraukti. Negalėjau patikėti, jog visa, kas taip gražiai prasidėjo, taip greit baigėsi!“ (Ana) *

„Atrodė, tarp mūsų tiek daug bendra. Nė kiek neabejojau, kad susituoksime. Tačiau laikui bėgant pradėjau suvokti, kokie esame skirtingi. Kai supratau, jog darau didžiulę klaidą, draugystę nutraukiau“ (Ilein).

Gal ką nors panašaus teko patirti ir tau? Tuomet šis straipsnis galbūt padės ištverti tą sunkų laikotarpį.

Išsiskyrimas skausmingas net ir jo iniciatoriui. „Jaučiausi baisiai! – pasakoja jauna moteris, vardu Sara, po pusmečio draugystės palikusi savo vaikiną. – Anksčiau be jo neįsivaizdavau nei dabarties, nei ateities, bet štai mano gyvenime jo nebėra. Išgirdus dainas, kurias abu taip mėgome, mintimis sugrįždavau į dienas, kurias puikiai leidome kartu. Būdama vietose, kurios mums buvo ypač brangios, jausdavau širdgėlą, kad jo nėra šalia. Nors draugystę nutraukiau pati, išsiskyrimą išgyvenau skausmingai.“

Nors išsiskirti ir sunku, kartais tai būna į gera. „Nesinori kito įskaudinti, – tęsia Ilein, – bet, antra vertus, suvoki, jog draugystė, kuri neturi ateities, galiausiai skausmą sukels abiem. Tam pritaria ir Sara: „Jei su tuo žmogumi nesijauti laiminga iki vedybų, veikiausiai nebūsi laiminga ir už jo ištekėjusi. Tokiu atveju išsiskirti – geriausia išeitis.“

Iširusi draugystė nereiškia, jog kuris nors esate nevykėlis. Iš tikrųjų kiekviena sėkminga draugystė baigiasi tam tikru sprendimu, ir ne visada vedybomis. Jei bent vienam iš jūsų kyla rimtų abejonių, ar toliau susitikinėti verta, tokius santykius geriausia nutraukti. Tai, kad draugystė patyrė nesėkmę, nereiškia, kad nesėkmę patyrėte jūs. Atsitiesti tikrai pavyks! Kaip?

Pripažink sau, kad tau skaudu. „Praradau ne šiaip kokį, o geriausią draugą“, – atvirai sako jau minėta Ilein. Kai išsiskiri su artimu žmogumi, kurį laiką sielvartauti visai normalu. „Draugystei nutrūkus, – pasakoja jaunuolis, vardu Adamas, – visada skaudu, net jei žinai, kad tai į gera.“ Galbūt jautiesi kaip Biblijoje aprašytas karalius Dovydas, kuris, prislėgtas kančios, savo jausmus išliejo tokiais žodžiais: „Kasnakt ašaromis laistau savo lovą“ (Psalmyno 6:7 [6:6, Brb]). Kartais išmintingiausia skausmą iškentėti, o ne stengtis jį ignoruoti. Pripažinti pačiam sau, kaip jautiesi, – pirmas žingsnis gydant sielos žaizdas (Biblijos principas: Psalmyno 4:5 [4:4, Brb].)

Bendrauk su tais, kurie tave myli. Suprantama, tai gali būti nelengva. „Iš pradžių net nenorėjau nieko matyti, – prisipažįsta jau cituota Ana. – Kad viską apgalvočiau ir susivokčiau savo jausmuose, reikėjo laiko.“ Tačiau ilgainiui ji suprato, kaip išmintinga leisti laiką su artimais draugais, kurie pakelia dvasią. „Dabar mano mintys prašviesėjo, – sako Ana, – ir išsiskyrimas nebegniuždo kaip anksčiau.“ (Biblijos principas: Patarlių 17:17.)

Pasimokyk iš savo patirties. Pamąstyk: „Gal per šį išbandymą man pačiam paaiškėjo, jog stokoju savybių, kurias reikėtų ugdytis. Jeigu kitąkart užmegzčiau romantiškus santykius, ką daryčiau kitaip?“ Jauna moteris, vardu Marsija, teigia: „Praėjus kuriam laikui, apie tai, kas atsitiko, jau galėjau mąstyti blaiviau. Reikėjo išlaukti, kol viską gebėsiu vertinti protu, o ne tik jausmais.“ Panašiai jaučiasi ir jau minėtas Adamas: „Kad po išsiskyrimo atsitiesčiau, prireikė vienerių metų. O kad ko nors iš to pasimokyčiau, – dar daugiau laiko. Tai, ką išgyvenau, padėjo geriau pažinti save, suprasti merginas ir kitomis akimis pažvelgti į draugystę. Dabar dėl to, kas įvyko, skauda kur kas mažiau.“

Melsk Dievą ramybės. Biblijoje rašoma, jog Dievas „gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas“ (Psalmyno 147:3). Nors ne Dievas parenka mums porą, ir ne jis kaltas dėl iširusios draugystės, Dievui rūpi mūsų gerovė. Todėl išliek jam savo jausmus maldoje. (Biblijos principas: 1 Petro 5:7.)