ŠIŲ DIENŲ TIKROVĖ.

Netolerancija juntama visame pasaulyje, o ją dar labiau kursto rasinė bei etninė neapykanta, nacionalizmas, gentinė nesantaika ir religinis ekstremizmas.

KĄ SAKO BIBLIJA?

Netolerancijos netrūko ir Jėzaus Kristaus dienomis. Ypač didelė neapykanta vyravo tarp žydų ir samariečių (Jono 4:9). Moterys buvo laikomos žemesnėmis už vyrus. O žydų religiniai vadovai niekino paprastus žmones (Jono 7:49). Jėzus elgėsi visiškai kitaip. „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“, – kalbėjo jo priešininkai (Luko 15:2). Jis buvo malonus, kantrus ir pakantus, nes atėjo ne teisti, o teikti dvasinę atgaivą. Taip elgtis Jėzų pirmiausia skatino meilė (Jono 3:17; 13:34).

Būtent ši savybė ir skatina būti tolerantiškesnius bei atverti širdį kitiems, nepaisant jų netobulumo ar kitoniškumo. Kolosiečiams 3:13 rašoma: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir vienas kitam mielai atleiskite, jei kuris nors turi skundą prieš kitą.“

„O visų pirma karštai mylėkite vieni kitus, nes meilė uždengia daugybę nuodėmių“ (1 Petro 4:8).

ŠIŲ DIENŲ TIKROVĖ.

Daugelyje šalių tvarka palaikoma įstatymais. Taigi paprastai gyventojai stengiasi jų neperžengti.

KĄ SAKO BIBLIJA?

„[Meilė] nesielgia neprideramai“ (1 Korintiečiams 13:5). Nors Jėzus buvo tolerantiškumo pavyzdys, nepadorumo, veidmainiavimo bei kitų blogio apraiškų nepateisino. Netgi atvirkščiai – tokią elgseną drąsiai smerkė (Mato 23:13). „Kiekvienas, kuris užsiima bjaurystėmis, neapkenčia šviesos“, – sakė Jėzus (Jono 3:20).

Krikščionių apaštalas Paulius rašė: „Bodėkitės to, kas pikta, tvirtai laikykitės to, kas gera“ (Romiečiams 12:9). Apaštalas ir pats to laikėsi. Pavyzdžiui, kuomet kai kurie krikščionys, žydai, ėmė šalintis bendratikių kitataučių, Paulius, ir pats būdamas žydas, tvirtai, nors ir taktiškai, juos sudraudė (Galatams 2:11–14). Jis žinojo, kad Dievas, kuris „nėra šališkas“, tarp savo tautos narių rasinės neapykantos netoleruotų (Apaštalų darbų 10:34).

Kadangi Jehovos liudytojai yra krikščionys, vadovavimo dorovės klausimais ieško Biblijoje (Izaijo 33:22). Todėl tarp savo narių blogio netoleruoja. Vadinasi, tyra krikščionių bendruomenė – ne vieta tiems, kas nesilaiko Dievo normų. Taigi Jehovos liudytojai paklūsta aiškiam Biblijos nurodymui: „Pašalinkite nedorėlį iš savo pačių tarpo“ (1 Korintiečiams 5:11–13).

„Jūs, kurie mylite Viešpatį, nekęskite pikto“ (Psalmyno 97:10, Brb).

KĄ MANO DAUGELIS?

Kadangi žmonės pagedę iš prigimties, blogis niekada nesibaigs.

KĄ SAKO BIBLIJA?

Pranašas Habakukas Jehovai maldoje kalbėjo: „Kodėl man leidi patirti nedorybę ir vargą? Priespauda ir smurtas prieš mane, visur kyla vaidai ir barniai“ (Habakuko 1:3, Brb). Išsklaidydamas pranašo abejones, Dievas jį patikino, kad pareikalaus kaltųjų atsiskaityti. Tai pažadas, kuris „tikrai išsipildys ir nesuvėluos“ (Habakuko 2:3).

O kol kas piktadariai dar turi galimybę pasikeisti. „Argi aš trokštu, kad nedorėlis mirtų, – tai Viešpaties Dievo žodis, – o ne grįžtų iš savo kelio ir gyventų?“ (Ezechielio 18:23) Tie, kas ieško Jehovos, palikdami savo blogus kelius, į ateitį gali žvelgti be baimės. „Manęs klausantieji gyvens saugiai, jų nevargins nelaimės baimė“, – rašoma Patarlių 1:33.

„Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus [...] O romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove“ (Psalmyno 37:10, 11).