Savo tarnui Abraomui Dievas pažadėjo, kad per vieną jo palikuonių „bus palaimintos visos žemės tautos“ (Pradžios 22:18). Kas tas palikuonis?

Dievas prieš beveik 2000 metų vienam iš Abraomo palikuonių, Jėzui, suteikė galią daryti didžius stebuklus. Tai rodė, kad Abraomui duotas pažadas išsipildys būtent per Jėzų (Galatams 3:14).

Jėzaus stebuklai padėjo suprasti, kad per jį Dievas ateityje laimins visą žemę, taip pat jie leido įsivaizduoti, koks bus amžinasis gyvenimas. Kokios Jėzaus savybės įžvelgiamos iš jo stebuklų?

Jautrumas. Gydė ligonius.

Kartą vienas raupsuotasis maldavo Jėzaus jį išgydyti. Palietęs jį Jėzus tarė: „Noriu. Tapk švarus.“ Ir raupsai bemat pranyko (Morkaus 1:40–42).

Dosnumas. Pamaitino išalkusius.

Jėzus nenorėjo, kad žmonės alktų. Net kelissyk Jėzus pamaitino tūkstantines minias turėdamas rankose vos kelis kepaliukus duonos ir porą žuvelių (Mato 14:17–21; 15:32–38). Visi iki soties privalgė ir dar daug maisto liko.

Užuojauta. Prikėlė iš mirusių.

Didelio gailesčio skatinamas Jėzus prikėlė vienturtį našlės sūnų, kuriam mirus nebeliko, kas ja rūpintųsi (Luko 7:12–15).