1. Ką daugelis mano apie amžino gyvenimo perspektyvą?

 DAUGELIS žmonių renkasi ekologišką maistą ir reguliariai mankštinasi. Jie nori būti kiek įmanoma sveikesni, nors ir nesitiki išvengti senatvės vargų ar juo labiau mirties. Vis dėlto Jėzus kalbėjo, kad žmonės ateityje galės „gyventi amžinai“, pavyzdžiui Jono 3:16 ir 5:24.

 2. Ką sužinome iš Jėzaus žodžių, užrašytų Jono 6:​39, 40?

² Vieną dieną Jėzus stebuklingai pamaitino duona ir žuvimi tūkstantinę minią. a Tuo visus apstulbino. Bet dar įstabiau tai, ką jis kalbėjo kitą dieną Galilėjos ežero pakrantėje, netoli Kafarnaumo. Savo klausytojams Jėzus pasakė, kad žmonės bus prikelti ir gyvens amžinai. (Perskaityk Jono 6:​39, 40.) Tik pagalvok apie savo draugus ir artimuosius, kurių nebėra gyvųjų tarpe. Jėzaus pažadas reiškia, kad jie gali būti prikelti ir kartu su tavimi džiaugtis amžinu gyvenimu. Tačiau tolesnius Jėzaus žodžius, užrašytus Jono 6 skyriuje, daugeliui  buvo sunku suprasti. Pasigilinkime į juos.

 3. Ką Jėzus apie save pasakė, kaip skaitome Jono 6:51?

³ Kai Jėzus pamaitino žmones duona, jie prisiminė maną, kuria Jehova maitino jų protėvius dykumoje. Biblijoje mana net buvo pavadinta „duona iš dangaus“ (Ps 105:40; Jn 6:31). Jėzus kalbėjo apie ją toliau. Nors mana ir stebuklinga Dievo dovana, ją valgantys vis tiek mirė (Jn 6:49). O Jėzus pavadino save „tikrąja duona iš dangaus“, „duona nuo Dievo“ ir „gyvenimo duona“ (Jn 6:​32, 33, 35). Ir esminį skirtumą tarp manos ir savęs jis paaiškino šiais žodžiais: „Aš esu gyvoji duona, nusileidusi iš dangaus. Kas šią duoną valgys, gyvens amžinai.“ (Perskaityk Jono 6:51.) Žydai sutriko. Kaip Jėzus gali save vadinti „duona, nusileidusia iš dangaus“ ir pranašesne už Dievo siųstą maną? Tada Jėzus paaiškino: „Duona, kurią aš duosiu, kad pasaulis gyventų, yra mano kūnas.“ Šių žodžių reikšmę turime aiškiai suprasti, nes jie rodo, kaip atsivėrė kelias į amžiną gyvenimą mums ir mūsų artimiesiems. Aptarkime, ką Jėzus turėjo omenyje.

GYVOJI DUONA IR JĖZAUS KŪNAS

 4. Kodėl kai kuriuos Jėzaus žodžiai šokiravo?

⁴ Kai kuriuos šokiravo Jėzaus žodžiai, kad jo kūnas yra duona, kurią jis duoda, idant pasaulis gyventų. Gal jie pamanė turėsią ragauti Jėzaus kūno tiesiogine prasme, tarsi kanibalai? (Jn 6:52) Atkreipk dėmesį į tolesnius jo stulbinamus žodžius: „Jeigu nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, negausite gyvenimo“ (Jn 6:53).

 5. Kas rodo, kad Jėzus apie savo kūną ir kraują kalbėjo netiesiogine prasme?

⁵ Nojaus dienomis Jehova uždraudė žmonėms vartoti kraują maistui (Pr 9:​3, 4). Tą draudimą jis pakartojo ir Izraeliui duotame Įstatyme: „Jei kas nors kraujo valgytų, bus pašalintas iš savo tautos“ (Kun 7:27). Aišku, Jėzus neketino tam Įstatymui prieštarauti (Mt 5:​17–19). Tad jis neturėjo omenyje, kad žmonėms reikės tiesiogine prasme valgyti jo kūną ar gerti kraują. Tokiais nuostabą keliančiais žodžiais jis norėjo paaiškinti, kaip visiems bus atvertas kelias į „amžiną gyvenimą“ (Jn 6:54).

 6. Ką leidžia suprasti Jėzaus pokalbis su samariete?

⁶ Ką Jėzus turėjo omenyje, padeda suprasti ir jo ankstesnis pokalbis su samariete prie šulinio. Tai moteriai jis sakė: „Kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, jame taps trykštančia versme, teikiančia amžiną gyvenimą“ (Jn 4:​7, 14). b Aišku, joks vanduo negali suteikti amžino gyvenimo. Taip ir žmonėms prie Kafarnaumo Jėzus apie savo kūną ir kraują kalbėjo perkeltine prasme.

 DU SKIRTINGI ATVEJAI

 7. Kaip kai kurie supranta Jėzaus žodžius, užrašytus Jono 6:53?

⁷ Kai kurių religingų žmonių supratimu, Jono 6:53 užrašytais žodžiais Jėzus norėjo pasakyti, ką reikės daryti per Viešpaties vakarienę, mat ją įsteigdamas jis kalbėjo panašiai (Mt 26:​26–28). Jie teigia, kad per Viešpaties vakarienę visi dalyviai turi ragauti duonos ir vyno, siunčiamų per rankas. Ar tai tiesa? Svarbu šį reikalą išsiaiškinti, nes kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje ateina drauge su mumis paminėti Jėzaus mirtį. Daugiau pasigilinę į žodžius, užrašytus Jono 6:​53, ir tai, ką jis kalbėjo per Viešpaties vakarienę, matome tam tikrų skirtumų. Pažiūrėkime, kokių.

 8. Kuo abu aptariami atvejai skiriasi? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁸ Atkreipkime dėmesį į du skirtumus. Pirma, kur ir kada Jėzus pasakė tai, kas užrašyta Jono 6:​53–56? Tąkart jis kalbėjo miniai žydų Galilėjoje, 32 m. e. metais. O Viešpaties vakarienę įsteigė maždaug po metų Jeruzalėje. Antra, kam buvo skirti jo žodžiai? Daugumai susirinkusių  Galilėjoje labiau rūpėjo patenkinti savo fizinius, o ne dvasinius poreikius (Jn 6:26). Tad kai Jėzus pasakė tuos sunkiai suprantamus žodžius, jie iškart nustojo juo tikėti. Net kai kurie iš mokinių nuo Jėzaus pasitraukė (Jn 6:​14, 36, 42, 60, 64, 66). O kas vyko vėliau, 33 m. e. metais, kai Jėzus įsteigė Viešpaties vakarienę? Tąkart su juo buvo tik 11 ištikimų apaštalų. Jie irgi suprato ne visus Jėzaus mokymus, tačiau, kitaip nei anie žmonės Galilėjoje, buvo įsitikinę, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, atėjęs iš dangaus (Mt 16:16). Jėzus juos pagyrė: „Jūs nepalikote manęs per mano išbandymus“ (Lk 22:28). Jau šie du skirtumai paneigia tvirtinimus, esą Jono 6:53 užrašyti žodžiai taikytini per Viešpaties vakarienę. Yra ir daugiau argumentų.

JĖZAUS ŽODŽIAI REIKŠMINGI IR TAU

 9. Kam skirti Jėzaus žodžiai, ištarti per Paskutinę vakarienę?

⁹ Per Viešpaties vakarienę Jėzus apaštalams per rankas siuntė neraugintą duoną ir pasakė, kad tai yra jo kūnas. Tada perdavė taurę vyno ir paaiškino, kad tai jo „sandoros kraujas“ (Mk 14:​22–25; Lk 22:20; 1 Kor 11:24). Tai labai reikšminga. Naujoji sandora sudaryta ne su visais žmonėmis, o su dvasinio „Izraelio namais“ – su tais, kurie bus „Dievo Karalystėje“ (Hbr 8:​6, 10; 9:15). Apaštalai ne iškart tai suprato, bet netrukus jie buvo patepti šventąja dvasia ir tapo naujosios sandoros dalininkais, kuriems skirta vieta danguje su Jėzumi (Jn 14:​2, 3).

10. Kodėl galime teigti, kad Galilėjoje ištarti Jėzaus žodžiai skirti visiems žmonėms? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁰ Atkreipk dėmesį, kad per Paskutinę vakarienę Jėzus kalbėjo apie „mažąją kaimenę“. Tos grupės užuomazga buvo jo ištikimi apaštalai, su kuriais jis valgė tą vakarienę (Lk 12:32). Būtent tos grupės nariams skirta ragauti duonos ir vyno. Jiems paruošta vieta danguje drauge su Jėzumi. O Galilėjoje, netoli Kafarnaumo, Jėzus kalbėjo daug platesnei auditorijai. Taigi tąsyk jo ištarti žodžiai skirti visiems žmonėms.

11. Kas dar rodo, kad Galilėjoje Jėzus kalbėjo ne apie ribotą išrinktųjų skaičių?

¹¹ Žydai, kuriems Jėzus kalbėjo 32 m. e. m. Galilėjoje, tikėjosi gauti iš jo duonos. O jis paragino susitelkti į kai ką daug vertingesnio už maistą – į tai, kas teikia amžiną gyvenimą. Ir jis pasakė, kad mirę žmonės paskutinę dieną bus prikelti ir galės gyventi amžinai. Čia jis kalbėjo ne apie ribotą skaičių išrinktųjų, kaip kad vėliau, per Paskutinę vakarienę, o apie dovaną, prieinamą visiems žmonėms. Todėl ir pasakė: „Duona, kurią aš duosiu, kad pasaulis gyventų, yra mano kūnas“ (Jn 6:51).

12. Ką žmogus turi daryti, kad gautų gyvenimo dovaną?

¹² Žydams Galilėjoje Jėzus nesakė, kad ši dovana skirta visiems, kas tik  yra gyvenę ar dar gims. Ją gaus tik tie, kas „šią duoną valgys“, tai yra jį įtikės. Šiandien daug kas sako, kad Jėzų tiki ir laiko savo Gelbėtoju (Jn 6:29). Tačiau prisimink, kad anuomet kai kurie tikintieji Jėzų paliko. Kodėl?

13. Ko tikimasi iš tikro Jėzaus mokinio?

¹³ Dauguma tų, kuriuos Jėzus pamaitino, buvo pasirengę sekti juo, jeigu tik gaus ko nori. Jie troško būti stebuklingai gydomi, veltui maitinami ir mokomi to, kas jiems patinka. Tačiau Jėzus pasakė, kad iš jo tikrųjų mokinių tikimasi daugiau. Į žemę jis atėjo ne tam, kad tenkintų žmonių užgaidas. Jie turėjo atsiliepti į Jėzaus kvietimą ateiti pas jį, tai yra pripažinti jo mokymus ir jų laikytis (Jn 5:40; 6:44).

14. Ką mums reiškia „valgyti“ Jėzaus kūną ir kraują?

¹⁴ Jėzus žmonėms pabrėžė, kad jiems būtina tikėti. Kuo? Jo kūno ir kraujo aukos išperkamąja galia. Tuo tikėti turėjo ir ano meto žydai, tai būtina ir mums šiandien (Jn 6:40). Vadinasi, „valgyti“ Jėzaus kūną ir kraują, kaip rašoma Jono 6:​53, reiškia tikėti išpirka. Ši dovana siūloma visiems žmonėms (Ef 1:7).

15, 16. Kodėl mums visiems verta gilintis į Jono 6 skyrių?

¹⁵ Jono 6 skyriuje aprašyti įvykiai ir atpasakoti Jėzaus žodžiai labai  reikšmingi mums ir mūsų artimiesiems. Iš jų matome, kaip Jėzus žmones myli. Jis gydė sergančius, mokė apie Dievo Karalystę ir parūpino maisto (Lk 9:11; Jn 6:​2, 11, 12). Svarbiausia, paaiškino, kas yra „gyvenimo duona“ (Jn 6:​35, 48).

¹⁶ Krikščionys, prilyginti „kitoms avims“, per kasmetinį Jėzaus Mirties minėjimą duonos ir vyno neragauja ir neturėtų ragauti (Jn 10:16). Tačiau ir jie, perkeltine prasme kalbant, valgo „gyvenimo duoną“ – tiki Jėzaus aukos išperkamąja galia (Jn 6:53). O ragauti duonos ir vyno skirta būsimiesiems dangiškosios Karalystės paveldėtojams, naujosios sandoros dalininkams. Todėl galime sakyti, kad gilintis į Jono 6 skyrių verta mums visiems – tiek pateptiesiems, tiek kitiems krikščionims. Jame pabrėžiama, kad tvirtas tikėjimas veda į amžiną gyvenimą.